Muzikos mokykla – įvairiapusė nauda ar laiko švaistymas?
Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Retas vertina bet kokias meninio ugdymo įstaigas. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau. Nuomone apie muzikos mokyklų įtaką, dabartinę muziką ir jos vertę pasidalino Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytojos Jolita Vaitkevičienė ir Diana Mickevičiūtė, taip pat šią muzikos mokyklą baigusi Dalia Miklaševičiūtė.
Jolita Vaitkevičienė – merginų choro vadovė. Ji sako, kad gyvenimo vertybes ir prioritetus formuoja šeima, o muzikinį skonį – taip pat. „Be abejo, muzika turi nemažą įtaką estetinio poreikio ir pasitenkinimo formavimui.“ – teigia vadovė. Muzikos mokykla padeda jaunam žmogui pažinti ne tik masinę muzikinę kultūrą, bet ir klasikinę, akademinę muziką, kuri, pasak J. Vaitkevičienės, „skatina ne tik „vartoti“, bet ir mąstyti“. Ji nemano, kad visa šiuolaikinė muzika yra netinkama ar paviršutiniška: „Bet kokioje muzikoje ieškau emocinio įtaigumo.“
Paklausta, ar galėtų įžvelgti skirtumų tarp žmonių, turinčių muzikinio ugdymo pagrindus ir jų neturinčių, vadovė atsako, kad „Muzika ugdytas vaikas visuomet emociškai turtingesnis, įžvalgesnis, mąstymas lankstesnis.“ Šitaip padėti lavinti vaiką gali ne tik muzikos mokyklos. Prie to galėtų prisidėti ir kasdienė aplinka. Deja, taip nėra. Ko trūksta? „Klasikos, akademinės muzikos kasdieniniame eteryje. Dabartinis fonas bukina mąstymą. Trūksta muzikos švietimo programų. Tai yra, abonementinių koncertų, ciklų moksleiviams, finansuojamų valstybės.“ – teigia J. Vaitkevičienė.
„Liepaičių“ muzikos mokyklos, antros klasės choro vadovė Diana Mickevičiūtė sako, kad „Muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Pradėkime nuo to, kad muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Šių dienų realijomis, kai didžiulis informacijos srautas pasiekia žmones per informacines komunikacinių technologijas, kai eksploatuojamas ir kultivuojamas vizualinis žinių, meno, technikos naujovių pateikimas, muzikos menas savo klausine prigimtimi sudaro galimybę kompensuoti šią persvarą ir atveria kitokias pasaulio suvokimo galimybes.“
Taip pat D. Mickevičiūtė pastebi ir kitą dalyką: muzika – tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo. „Ar tai gali būti nereikšminga?“ – klausia vadovė. „Muzikos klausymas, inspiruojantis daugybę mąstymo ir vaizdinių asociacijų, tiesiogiai veikiantis žmogaus jausmus ir emocijas, stipriau, nei kitas menas, padeda įsigilinti žmogui į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį.“ Taigi lankydamas muzikos mokyklą žmogus išmoksta geriau pažinti tą dvasinį pasaulį. O taip pat muzika teikia ir kitos naudos: „Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi. Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją. Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus. Sceniniai įgūdžiai ugdo elgesio viešumoje kultūrą, prasmingi liaudies dainų ir poetų tekstai palaiko tautinę savimonę ir lavina estetinį bei kultūrinį vaiko skonį.“
D. Mickevičiūtė pastebi, kad žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms. „Muzika padeda ugdyti harmoningą asmenybę.“ – teigia choro vadovė.
Kalbant apie šiuolaikinę muziką, D. Mickevičiūtė pabrėžia, kad dažnai forma nugali turinį. Įvairių muzikos formų paieškos užgožia esmę. „Iš šiuolaikinės muzikos dingsta net tokie muzikos išraiškos elementai kaip melodijos. Kokių šiuolaikinių kompozitorių melodijas atsimenate?“ Tokių pasekmių galima išvengti. Muzikos kultūra yra formuojama nuo pat vaikystės. Ugdant vaiko supratimą, kas yra muzika, jis išmoks ją vertinti ir atskirti nuo komercinės muzikos, kuri tėra pigus produktas.
Dalia Miklaševičiūtė baigė „Liepaičių“ muzikos mokyklą. Šiuo metu ji studijuoja ekonomiką, bet įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Kitas aspektas, kurį verta paminėti – tai kūrybiškumas. Muzika – ypatingai jautri ir net nemuzikaliam žmogui artima meno rūšis. Su ja mes išmokstame kūrybiškai pažvelgti į kasdienį gyvenimą, kai sprendžiame savo asmenines problemas, pavyzdžiui, norime atsiprašyti, ar kaip tik – pasveikinti žmogų gimtadienio proga. Dabartinio individualistinio pasaulio atžvilgiu, muzika daro žmogų supratingesnį, jautresnį detalėms, kurias galima įžvelgti kito žmogaus veide bei formuoja įvairiapusišką asmenybę.“ Mergina sako, kad rekomenduotų muzikos mokyklą lankyti kiekvienam. „To, ką gauname vidurinėje mokykloje, neužtenka“ – tvirtina ji ir prideda, jog daugiau laiko turėtų būti skiriama žmogaus kūrybiškumui vystyti. Tačiau patikslina, kad tai neapsiriboja vien tik muzika. „Visur galima sukurti terpę, tinkamą naujoms idėjoms vystytis. Svarbu ugdyti visapusį žmogaus suvokimą, išsilavinimą ir neigti stereotipus, jog vienintelis kelias į sėkmę, tai geri pažymiai bei ekonomikos mokslai.“
Šiuolaikinę muziką Dalia vertina kaip visuomenės atspindį, kurio negalima kritikuoti ar girti žiūrint tik iš vienos pusės. Bet pastebi, kad muzikos su išliekamąja verte reikia paieškoti, nes dažnai šiuolaikinė muzika naudoja šabloniškus tekstus, kurie neturi jokios žinutės ar tikslo. Atlikėjai tiesiog lengviausiu būdu bando įstrigti žmonių galvose. „Dažniausiai suvokimas, gautas muzikos mokykloje, palengviną ieškojimo procesą.“ – tvirtina.
Mergina taip pat atkreipia dėmesį, kad turime atskirti populiariąją, komercinę muziką nuo meno. „Pirmoji yra didžiulė pinigų industrija, kurioje vyksta žaidimas be taisyklių. Paveikiamos žmonių smegenys, emocijos, jie negali pabėgti nuo nuolat kartojamų dainų ir nesvarbu ar tai prekybos centras, ar restoranas, ar mokyklos diskoteka. Antroji, kol kas yra prieinama tik ieškantiems.“
Ko reikia, kad žmonės išmoktų vertinti muziką? Išsilavinimo ir laiko, teigia Dalia. „Išsilavinimas leistų atskirti tinkamą nuo netinkamo, turėti savo nuomonę muzikiniais klausimais, o laikas – pamatyti tinkamo tinkamumą ir netinkamo netinkamumą.“ Be to, reiktų suprasti, kad šiuo metu vertinga laikoma klasikinė muzika kažkada taip pat buvo kuriama masiškai. Taip, ją reikia vertinti, bet taip pat reikia pažvelgti į tai, ką gero turime dabar ir pabandyti išsaugoti ateities kartoms.