Mama, nupirk žurnaliuką!
Nors vis dažniau skalambijama, jog vaikai neturi kokybiškos žiniasklaidos, apžvelgus jiems skirtus žurnalus, galima drąsiai teigti, jog rinktis yra iš ko, tik reikia atrasti kiekvienam vaikui tinkamą leidinį.
Kas slepiasi po spalvotais viršeliais
Mažiausiems skaitytojams (4–7 metų) rekomenduojami žurnalai – Nykštukas, Penki, Meškutis Tadas ar Kartu su mama. Tai žurnaliukai, padedantys pasirengti vienam iš svarbiausių gyvenimo etapų – mokyklai. Bene pagrindinė tokių žurnalų misija – padėti tėveliams, kurie pradeda mokyti savo vaikus skaičiuoti ir pažinti raideles, o edukacija gali būti kaip žaidimas – vaikai gali pramogauti spręsdami nesudėtingus galvosūkius, spalvindami, piešdami.
Jau pramokusiems skaityti leidinių pasirinkimas kur kas platesnis. Žinoma, pirmiausia žvilgsnis krypsta į Donaldas ir kiti, Naminuką, Barbę. Tai žurnalai, galintys pasigirti nemažais tiražais ir komercine sėkme. Tačiau šie, dažnai priedais skaitytojus viliojantys leidiniai, veikiau skirti linksminti, nei informuoti. Už jų nugarų slepiasi kur kas mažesniais tiražais ir žinomumu „besipuikuojantys“ Bitutė, Vakaro žvaigždelė, Laimukas, Lututė ar Tipu Tapu.
Pats informatyviausias leidinys vaikams – Bitutė. Jau dešimtmetį leidžiamas žurnalas skirtas 6–12 metų vaikams. Tai žurnalas vaikams ir apie vaikus, publikuojantis straipsnius apie kuriančius, mąstančius, svetur ir Lietuvoje gyvenančius bendraamžius. Pasaulio pažinimo ribas praplečia ilgi, informatyvūs ir iliustruoti istoriniai, geografiniai ir su gamta susiję straipsniai. Mėgstantiems skaityti, skruzdėlytė Greitutė pateikia knygų anotacijas ir vertinimą 5 šypsenėlių sistema. Augintinių ieškantys vaikai gali rasti šeimininkų neturinčių gyvūnėlių laiškus ir suteikti jiems prieglobstį. Viena iš žurnalo rėmėjų yra Vilniaus arkivyskupijos kurija, taigi žurnalas, platinamas ir bažnyčiose, nemažai dėmesio skiria religinėms temoms. Kunigas Antanas Saulaitis atsakinėja į vaikų klausimus, komiksai atvaizduoja biblijos scenas, galima rasti straipsnių apie Jėzų ir tikėjimą. Bitutė kviečia ir į spektaklius bei operas vaikams. Leidinys gvildena pačias įvairiausias aktualijas ir todėl gali įtikti didžiajai daliai auditorijos.
Vakaro žvaigždelė – praktiškų patarimų žurnalas. Rubrikose „Mergaičių kambarys“ ir „Berniukų kambarys“ vaikai skatinami daugiau bendrauti su tėveliais ir drauge ką nors nuveikti: pasigaminti inkiliuką, iškepti keksiukų, dekoruoti dėžes, pagaminti žaislą kalėdinei eglutei ir pan. Yra jauniesiems skaitytojams skirtų sveikatos patarimų, pavyzdžiui, kaip grūdintis, kokios arbatos naudingos. Be informatyvių straipsnių, tokių kaip „Velykos svetur“, „Kolekcionavimas“, „Apie bites“ ir kt., vaikai gali paskaityti mandagaus elgesio taisykles ir sužinoti, kaip reikia elgtis likus vieniems namuose, kad išvengtų nelaimingų nutikimų. Savo skaitytojams Vakaro žvaigždelė primena, jog pasaulyje yra ir vaikų su negalia ir skatina ištiesti jiems ranką, integruoti juos į visuomenę. Kaip ir Bitutė, Vakaro žvaigždelė nevengia religinės tematikos.
Mėgstantiems skaityti poeziją ar originalią prozą skirtas literatūrinis žurnalas TipuTapu. Šiame leidinuke savo kūrybą publikuoja Vytautas Račickas, Ramutė Skučaitė ar Algimantas Zurba. Leidinyje vaikai ras interviu su rašytojais, straipsnių apie romanus, noveles ir poezijos rinktines. Norintys sužinoti, kaip atsirado pasaulis, gali rasti lietuvių mitologijos. Gudriausieji gali rasti mįslių ar minklių ir jas įminti. Literatūros kūriniai iliustruojami Valentino Ajausko, Aušros Čapskytės, Rolando Bilinsko darbais. Nors žurnale karaliauja literatūra, vaikus dominančios informacijos apie gamtą ar istoriją jie atras ir šiame žurnale, tačiau mažiau nei prieš tai minėtuose Bitutėje ar Vakaro žvaigždelėje.
Jau trejetą metų leidžiamas žurnalas vaikams apie gamtą – Lututė. Žurnalas primena Lietuvoje leidžiamą National Geographic Kids, tačiau yra informatyvesnis ir labiau pritaikytas lietuvių vaikams, nes dauguma straipsnių yra apie augalus ir gyvūnus, kuriuos vaikai gali pamatyti mūsų pievose ar miškuose. Visi straipsniai iliustruoti nuotraukomis, puikiai papildančiomis pateikiamą informaciją.
Specialistų rekomendacijos
Anot Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Martos Rudytės, jos vadovaujamas skyrius renkasi kuo informatyvesnius leidinius. Bibliotekoje yra leidinių ir patiems mažiausiems, ir vyresniems skaitytojams, tačiau svarbiausia, kad visi ten ras naudingos informacijos. Bibliotekos darbuotoja rekomenduotų Bitutę ir Vakaro Žvaigždelę, kurios tinka labai skirtingomis sritimis besidomintiems skaitytojams, o gamtą mylintiems patartų paskaityti Lututę.
„Genio“ pradinėje mokykloje dirbanti mokytoja Aldona Bikerienė taip pat įsitikinusi, jog žurnaluose vaikams turi būti naudingos informacijos, tačiau skuba priminti, kad vaikai mokosi pamokose, o žurnalai neturėtų priminti dar vieno vadovėlio. Tai tėra priemonė, papildomai lavinanti vaikus. Vis dėlto nauda ir pramoga turi būti suderintos ir tai žurnalų autorių užduotis. Mokytoja Aldona sako, kad daug teksto dar nereiškia daugiau informacijos. Ilgi straipsniai vaikus labiau gąsdina nei domina, todėl informacija turėtų būti pateikiama glaustai (maždaug 1 psl. apimties) ir vaikams suprantama kalba, taip kaip tai daroma Vakaro žvaigždelėje, Tipu Tapu ar Laimuke.
A. Bikerienė iš savo klasėje esančios vaikų spaudos lentynos traukia ir Bitutę, kuri yra skirta labai skirtingo amžiaus vaikams (6–12 metų). Ji sako, kad tokių žurnalų galėtų būti ir daugiau. Galbūt aštuonmetis ir neatkreips dėmesio į galvosūkius ar žaidimus, skirtus jaunesniems, bet visada gali susidomėti ilgesniu straipsniu, kuris skirtas 11–12 metų skaitytoją. Tokiu būdu, mokytojos manymu, vaikai yra skatinami domėtis, plėsti akiratį ir netgi žodyną.
Vaikų žiniasklaidos trūkumai
Vaikų žurnalų rinkoje, kaip ir visur kitur, egzistuoja komerciniai dėsniai, tad ne keista, jog vaikai dažniau susigundo kartu su leidiniais ir komiksais platinamais priedais, nei informatyviais straipsniais. Kaip sako trečioko Maksimo tėtis Vadimas, jo sūnus visą jį dominančią informaciją apie gamtą, geografiją ir kitą susirasti gali ir internete, o žurnaliukuose ieško pramogų. Kita vertus, Maksimas lanko rusų mokyklą ir tik neseniai pramokęs skaityti lietuviškai, berniukas verčiau renkasi komiksus, nes juos lengviau skaityti. Berniuko tėtis mano, jog ateityje turėtų atsirasti bent vienas žurnaliukas, skirtas tautinių mažumų vaikams, kurie galėtų informuoti apie valstybines šventes ir jų svarbą bei tradicijas ir padėtų vaikams geriau pažinti šalį, kurioje gyvena.
Vaikų literatūros skyriaus vedėja M. Rudytė mano, jog reikėtų dar daugiau informatyvių žurnalų. Juose galėtų būti ir socialine tematika vaikus lavinančios publikacijos apie patyčias, kalbos kultūrą, neįgalių vaikų integraciją. Nors informaciniai žurnalai turi finansinių sunkumų, vis dėl to pradinukų mokytoja Aldona mano, jog vaikams reikėtų nemokamai platinamo leidinio, kuris būtų dalijamas mokyklose ir sklaidomas užklasinio skaitymo pamokose, nes tėvai dažnai nesidomi žurnalais vaikams ir „perka viršelį, o ne turinį“.
Tekstas parašytas lekt. dr. Deimanto Jastramskio vadovaujamam kursui „Žurnalinės žurnalistikos analitinis projektas“