Ekscentriško dailininko darbai žavi ir šokiruoja

Gytautas Balkevičius prie savo paveikslo. Asmeninio archyvo nuotr.

Dailininkas Gytautas Balkevičius kuria drąsius ir unikalius paveikslus, o norėdamas realizuoti save dažnai būna priverstas peržengti ribas. Būtent dėl to jis sulaukia kritikos iš konservatyvių Lietuvos menininkų.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete magistro laipsnį įgijęs dailininkas yra geriausiai žinomas dėl prieštaringai įvertinto piešinių ciklo „Nuodėmių gatvė“, kuriame apnuogino politikos ir pramogų pasaulio atstovus. Pasak paties dailininko, priešingai nei dauguma menininkų, kurdamas jis nuolat galvoja apie žmones, kurie žiūrės jo paveikslus. Tapydamas šį ciklą jis norėjo atskleisti Lietuvos politikos aktualijas, kad paveikslai būtų įdomūs visuomenei. Skeptikai šiuos kūrinius kritikavo dėl per daug atvirų erotinių scenų ir kaltino menininką provokacijomis.

Nuo religijos iki politikos

Studijuodamas tapybos bakalaurą G. Balkevičius daug dėmesio skyrė sakraliniams paveikslams. Jis skaitė apie šventųjų gyvenimus, domėjosi religinėmis temomis. Jo religinių paveikslų ciklas „Sekmadienis“ buvo eksponuojamas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ir Kauno miesto savivaldybėje.

Dailininkas  nutapė ne vieną paveikslą istorine tematika. Prieš pradėdamas darbą jis visada daug skaito ir domisi apie tapomus įvykius ar asmenybes, siekia kuo geriau paveiksluose atskleisti visas smulkmenas. 2009m. Lietuvos Respublikos Seime eksponuoti jo paveikslai, kuriuose pavaizduoti svarbūs mūsų valstybės praeities momentai.

Visuomenės susidomėjimo sulaukė jo magistrinis darbas „Prezidentas“. Didžiulėje 4 metrų ilgio ir 2 metrų aukščio drobėje jis pavaizdavo garsius politikus ir visuomenininkus kovojančius dėl prezidento posto. Tapydamas šį paveikslą dailininkas sugaišo 9 mėnesius. Pasak G. Balkevičiaus, dėstytojai už šį paveikslą prognozavo jam aukštą balą, tačiau vertinimo komisijos pirmininkas nusivylė, jog dailininkas nerado jam vietos savo kūrinyje ir davė vos 6 balus.

Žiniasklaidos dėmesio jis susilaukia ne tik dėl savo įdomių ir šokiruojančių paveikslų, tačiau ir dėl rengiamų pilietinių akcijų. Prieš dvejus metus per Velykas, prie Seimo jis vietoj margučių rideno molines politikų galvas. Jas jis pagamino kartu su keramiku Dariumi Borisovu. Per Jonines menininkas sugalvojo prisiminti senąsias lietuvių tradicijas ir sudegino kelis savo paties paveikslus siekdamas priminti apie meno laikinumą. Protestuodamas prieš Kauno politikų išlaidavimą jis surengė parodą prie Kauno pilies esančio tualeto, kuris kainavo pusę milijono litų. Dailininkas šią vietą ironiškai praminė mažuoju Gugenheimo muziejumi.

Pasak G. Balkevičiaus, dėl savo iššaukiančių politinių ir akcijų paveikslų jis yra itin nemėgstamas Tekstilininkų ir dailininkų gildijos, tačiau dėl to per daug nesirūpina. Jis džiaugiasi, kad yra žmonių, kuriems patinka jo kuriamas menas. Dauguma jo idėjų yra unikalios, jis yra vienintelis dailininkas Lietuvoje tapantis tokius prieštaringus paveikslus. Siekdamas, kad jo menas būtų išskirtinis ir įdomus, dailininkas nuolat ieško naujų, netradicinių saviraiškos būdų. Jis stengiasi neiti jau pramintu taku, tačiau daug domisi dailės istorija, mokosi iš garsių praeities menininkų. Savo kūriniuose jis jungia klasikinę tapybos techniką su šiandieninėmis meno ir visuomeninio gyvenimo tendencijomis. Pats savo kūrybą jis laiko socialiniu menu.

Dailininko Gytauto paroda eksponuota Lietuvos Respublikos Seime. Asmeninio archyvo nuotr.

Globalus žvilgsnis

Pastaruoju metu Gytautas dirba kartu su lietuviškas šaknis turinčiu menininku iš Britanijos Džasperu Jofe. Kartu jie nutapė garsių Lietuvoje ir Britanijoje gyvenusių žydų portretus. Ši paroda 2010m. apkeliavo visą Lietuvą. Neseniai Dž. Jofe pakvietė G. Balkevičių dalyvauti Londone rengiamoje „Kitokio meno parodoje“ („The Other Art Fair“). Į ją buvo pakviesta dešimt jaunų, perspektyvių ir talentingų dailininkų iš visos Europos. Britų menininkas lietuvį apibūdino kaip vieną iš geriausių Rytų Europos dailininkų.

Vienas unikaliausių ir įdomiausių Gytauto projektų – darbas kartu su Jungtinėse Amerikos Valstijose mirties bausme nuteistu emigrantu iš Lietuvos Jurijumi Kadamovu. Iki šiol J. Kadamovas tikina esąs nekaltas. G. Balkevičius buvo sujaudintas išgirdęs nuteistojo istoriją, nedelsdamas susisiekė su jo advokate ir susitarė dėl bendradarbiavimo. Kol kas kartu jie nutapė keturis paveikslus. Jis savo nutapytas drobes nusiuntė į JAV, kur jas savo potėpiais papildė nuteistasis.  Dailininkas pasakojo, kad neseniai su J. Kadamovu jie susitarė, jog po mirties bausmės įvykdymo, jo pelenus G. Balkevičius panaudos kūryboje.

Menininkas bendrauja ir su skandalingu Australijos dailininku Timu Paču, save vadinančiu Prikasu. Jis tapydamas paveikslus naudoja ne teptuką, o savo lytinį organą. G. Balkevičius neatmeta galimybės kada nors su australu surengti bendrą parodą.

Šioje šalyje nėra vietos menui

Komentuodamas šiandieninę meno padėtį Lietuvoje G. Balkevičiaus teigė esantis labai nusivylęs. Pasak jo, šalyje šiuo metu tvyro kultūrinis vakuumas, jauniems žmonėms nėra galimybės pasireikšti, o vyresni ir pripažinti menininkai susibūrę į uždarus klanus. Tarp jų nėra jokios konkurencijos, jie nesistengia tobulėti. Gytautas sakė, kad eidamas į žinomo Lietuvos dailininko parodą jis jau žino, ką pamatys, nes jų darbai yra labai nuspėjami. Taip yra todėl, kad čia nevyksta kultūriniai mainai. Lietuvos menininkai nebendradarbiauja su užsienio šalių kūrėjais, kas sėkmingai vyksta kitose šalyse.

G. Balkevičius nemato prošvaisčių, nes Lietuvoje neegzistuoja normali kultūros politika, jauni dailininkai negauna pakankamo finansavimo, todėl yra priversti rinktis kitą profesiją. Menininkas pasidžiaugė, kad jam niekad nereikėjo dirbti kito darbo ir jis galėjo visiškai susikoncentruoti į kūrybą. Tačiau tokių atvejų labai mažai. Jis atskleidė, kad dauguma jo kursiokų dabar duonai užsidirba sėdėdami parduotuvių kasose. Todėl dailininkas dabar žvelgia globaliau, dirba kartu su užsienio kūrėjais ir parodas nori rengti už Lietuvos ribų.

Patalpinta: Rašiniai