Svarbiausias muziejaus eksponatas – pilis

Biržų krašto muziejus „Sėla“. Autorės nuotr.

Biržų pilies rūmuose įsikūręs pirmasis Lietuvoje krašto muziejus gyvuoja jau 85 metus. Prieš daugiau nei 400 metų kunigaikščio Kristupo Radvilos pastatytą to meto Lietuvoje stipriausią ir didžiausią itališko tipo bastioninę tvirtovę muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius bei direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė vienareikšmiškai įvardina kaip didžiausią ir svarbiausią muziejaus eksponatą.

Užmojis – pilies rūmų komplekso atkūrimas

Biržų pilies reprezentaciniuose rūmuose įsikūręs ne tik muziejus, bet ir viešoji biblioteka. Muziejuje dėl ekspozicijoms reikalingų patalpų stokos galima pamatyti mažiau nei dešimtadalį turimų eksponatų. Idėjos, kaip plėsti istorinėms vertybėms eksponuoti reikalingą vietą, nesibaigia  vien naujos viešosios bibliotekos statybos projektu. Muziejininkų vizija – viso pilies rūmų komplekso, su apytiksliai 20 pastatų, atkūrimas.

Projektas neliko vien iliuzija – šiuo metu beveik baigiamas statyti arsenalas, kuriame įsikurs veikianti kalvė, konferencijų salė. Ten vietos nepritrūks ir atviriems fondams. „Sėlos“ muziejaus direktorius G. Butkevičius kalbėjo, jog ryžtantis atkurti pastatą būtinai reikia galvoti, kaip jis bus panaudojamas, jog neištiktų daugybės griūnančių nenaudojamų dvarų likimas. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių, atstatant prieš daugiau nei 300 metų Šiaurės karo metu švedų kariuomenės sugriautus pilies rūmus, buvo planuojama,  jog juose įsikurs muziejus.

Prakalbus apie atstatomų objektų autentiką, E. Lansbergienė papasakojo, jog vyko įvairių diskusijų dėl autentiškų arsenalo pamatų likučių palikimo bei viso pastato atstatymo. Visgi nuspręsta, jog atkurtas didingas vaizdas, buvęs Radvilų valdymo laikais, ne tik prisidės prie turizmo plėtros, tačiau ir suteiks biržiečiams galimybę didžiuotis ir matyti tai, kas buvo prieš kelis šimtus metų. „Vien prakalbus apie statybines medžiagas – nei skiedinys, nei plytos nebus tokios, kokios buvo prieš keletą šimtų metų“,– pabrėždama, jog prieš atstatymą buvo atlikti archeologiniai tyrimai, surinkta įvairi medžiaga, leisianti kiek įmanoma labiau nenukrypti nuo istorinės tiesos, kalbėjo E. Lansbergienė.

Muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius bei direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Autorės nuotr.

Artimesnis muziejaus pažinimas

Visuomenei Biržų krašto muziejus nėra pristatomas vien per ekspozicijas – jame gausu parodų, renginių. Viena įdomiausių galimybių susipažinti su muziejumi – prieš beveik 15 metų imtos rengti edukacinės pamokos. Muziejus siūlo galimybę patiems austi lininius audeklus, išbandyti senąją popieriaus gamybą, susipažinti su senąją aludaryste, slaptosiomis lietuviškomis mokyklomis ir dar daug kitų edukacinių pamokų, kurios, anot E. Lansbergienės, yra gyvas muziejaus pristatymas. Ji kalbėjo, jog edukacinės pamokėlės skirtos geriau suvokti vieną temą. Ypač tai aktualu vaikams – jiems sunku aprėpti daug informacijos, vaikštinėjimas po muziejų greitai pabosta. „Vaikas gauna ir informacijos, ir yra sudominamas. Tegul, sakykim, minko molį, bet prieš tai jis pamato koklius, kokie jie buvo, apskritai sužino, kas tos koklinės krosnys, pamato heraldiką. Jis čia atėjęs gali prisiliesti gyvai, muziejus atgyja“,– apie kai kurių muziejuje eksponuojamų daiktų istorijos perteikimą per edukaciją kalbėjo E. Lansbergienė.

Organizuojami didesnio masto renginiai taip pat vienas iš būdų visuomenę supažindinti su muziejumi. Jų per metus įvyksta daugybė, tačiau labiausiai dėmesį atkreipia tie, kurie tampa kone miesto švente ir suburia ne tik biržiečius, bet ir svečius iš kitų miestų ar šalių.  Vienas įdomiausių renginių – muziejaus naktis, gegužės mėnesį vyksianti jau aštuntąjį kartą.

Gintaras Butkevičius pasakoja, jog ši iniciatyva Europos muziejų sales atverti naktį atkeliavo iš Prancūzijos.  „Sėlos“ muziejus buvo vienas iš nedaugelio, sutikusių dalyvauti. Mintis buvo nauja ir negirdėta. Pagrindinė idėja – suintriguoti lankytoją, paskleisti žinią, kad muziejus yra ir jis atviras visiems. Dauguma žmonių muziejaus veiklą sieja tik su salėse esančių eksponatų saugojimu ir gidais. „Teko ir pačiam pastovėti salėse, pakeisti budėtoją ar ką, – apie patirtį muziejaus naktyje kalbėjo G.Butkevičius,– ir žmonių reakcija būdavo tu žiūrėk, čia yra ką žiūrėti tame muziejuje. Pakvietę žmones muziejuje apsilankyti naktį juos suintrigavome, į muziejų pirmą kartą atėjo netgi tie, kurie Biržuose gyvena jau 10–20 metų.“ – apie renginį, suteikiantį galimybę muziejų pamatyti kitu kampu pasakojo „Sėlos“ muziejaus direktorius.

Tikrasis darbas – nematomas

Gintaras Butkevičius ir Edita Lansbergienė kalbėjo, jog tikrieji moksliniai darbai, vykstantys muziejuje, nematomi. „Sukurti ekspoziciją nereiškia vien daiktų išdėliojimo. Tai yra labai didelis darbas, nes turi istorijos gabalą papasakoti per daiktus. Turi žinoti, kaip atskleisti temą, kur padėti daiktą, kad jis šnekėtų šitame kontekste.“ – apie tai, kad muziejuje nuolatos reikalingi įvairūs tyrimai kalbėjo E. Lansbergienė. Ji pasakojo, jog salių dizainą moderniuose muziejuose kuria specialistai, jiems mokami didžiuliai pinigai. Biržų muziejuje jis kurtas pačių muziejininkų, kaip ir ekspozicijų baldai. Muziejaus darbuotojų iniciatyva taip pat leidžiami įvairūs leidiniai – Biržų krašto istorijos apybraižos.

Pačių darbuotojų reikmėms kaupiama ir mokslinė biblioteka, kurioje saugomi įvairūs leidiniai. Jų viešoji biblioteka jau nebelaiko, nes nebedomina skaitytojų. „Bibliotekoje laikome viską, ko gali prireikti, nes tyrinėjant istoriją ir tarybinis leidinys gali būti naudingas, įdomus visai kitu aspektu.“– kalbėjo E. Lansbergienė.

Visgi muziejininkai apie savo darbus kalba santūriai ir muziejaus unikalumą sieja su paties objekto – pilies rūmų, išlikusių pylimų ir bastionų unikalumu.

Patalpinta: Rašiniai