Sruogų šeimos likimas vienoje knygoje

I. Veisaitė ir D. Linčiuvienė knygos „Atminties archeologija“ pristatyme. Autorės nuotr.

Šeimos dieną buvo minima ir Sruogų pavardė – Dalia Sruogaitė parašė knygą „Atminties archeologija“, apie kurią I. Veisaitė sakė: „Ši knyga – tai enciklopedija, bet ne sausa, o su gyvais žmonėmis“.

I. Veisaitės mintis tęsė D. Linčiuvienė, sakydama, jog redaktorius yra pirmasis žmogus, skaitąs knygą, dėl to išgyvena kartu su autoriumi. „Šią knygą verta paskaityti, nes ji pagaus nuo pat pirmų puslapių ir neš iki paskutiniųjų“, – sakė ji. Redaktorė pridūrė, kad knyga „Atminties archeologija“ yra ištisa kelionė, nuotykis.

Pristatymui baigiantis pasisakė ir V. Juknaitė, kuri knygą pavadino dovana kultūrai. Pristatymo vedėjas G. Vaškelis nepasikuklino ir paantrino, jog pagal šią knygą būtų galima pastatyti filmą.

Rašytoja V. Juknaitė kalbėjo knygos autorės lūpomis. „Kadangi pati Dalia dalyvauti negali, pasiteiravau, ką ji norėtų pasakyti per pristatymą, bet ji teatsakė, kad nežinanti ką ir paprašė užduoti klausimus“, – sakė  V. Juknaitė.  „Aš paklausiau, ką ji pasakytų savo noru besiblaškantiesiems, ir Dalia atsakė, jog ji visada keliavusi, ant spintos nuolat mačiusi bestovintį lagaminą ir buvo pasiruošusi išvykti; kad ji apgailestauja, jog vaikai neturi šaknų; kad jai teko labai greitai iš vaikų pasaulio pereiti į suaugusiųjų, nors tam ji ir nebuvo pasiruošusi“, – pasakojo V. Juknaitė. Prie šios minties prisijungė ir I. Veisaitė, kuri prieš knygos pristatymą taip pat pasidomėjo, ką D. Sruogaitė norėtų pasakyti. „Dalia sakė sugrįžusi ne į tą Lietuvą, iš kurios išvyko. Dabar ji pasigendanti tolerancijos, humanizmo“, – autorės žodžius perdavė I. Veisaitė.

Patalpinta: Rašiniai