Savo kūryboje visada gyvas Robertas Danys
Prieš dvejus metus Roberto Danio mamos Rūtos bičiulė Vilniaus Knygų mugėje priėjo prie Sigutės Ach ir paprašė padėti išleisti jos draugės sūnaus poezijos rinkinį.
Iš pat pradžių leidyklos „Nieko rimto“ dailininkė ir leidėja Sigutė Ach išvydo tik keliolikos eilėraščių rankraštį, tačiau sutikus padėti išleisti knygą, rankraščių ir eilių sulig kiekviena diena daugėjo. Taip atsirado beveik šešių šimtų puslapių, 2008 metais mūsų pasaulį palikusio, Roberto Danio poezijos rinkinys „Būsiu paukštis“, talpinantis tris ankščiau išleistus poezijos rinkinius ir dar niekur nespausdintus poeto eilėraščius, kurie buvo rankraščiuose.
Po beveik dvejų metų darbo, dienos šviesą išvydo poezijos rinkinys „Būsiu paukštis“, kuris buvo pristatytas paskutinę Vilniaus Knygų mugės dieną. Knyga išleista poeto mamos lėšomis bendradarbiaujant su leidykla „Nieko rimto“. Sigutė Ach, kuri kartu su knygos redaktoriumi ir sudarytoju Juozu Girdzijausku atliko labai didelį darbą, kad šis poezijos rinkinys pasiektų kiekvieną tyros poezijos išiilgusį skaitytoją, pradėjo knygos pristatymo renginį Roberto Danio žodžiais:
„Tik kuomet sužinojau tikslią dieną, kada mane pavers paukščiu, tik tuomet aš supratau, ką aš paliksiu ir kuo iš tikrųjų tapsiu. Aš suvokiau, kad turėsiu begalinę erdvę, tūkstančius kelių, turėsiu tai, apie ką tik pasvajoti galėdavau žmogumi būdamas. Ir tik šiek tiek vėliau aš išsigandau. Aš būsiu paukštis. Taip, aš to norėjau, to prašiau. Paukštis? Neturėsiu rankų? Nemokėsiu kalbėti? Kiek prarandu, kad laimėčiau galingą sparnų mostą ir vienintelę giesmę“.
Dabar jis – paukštis
Režisierė, aktorė ir poetė Birutė Mar sakė, jog nors Robertas dabar yra paukštis, jis yra čia ir surežisuos šį renginį taip, kad jis būtų toks, koks turi būti. Ir iš tiesų poezijos rinkinio pristatymo valanda prabėgo kaip viena užburianti akimirka. Ji buvo tokia jauki ir, žinoma, nuoširdi bei atvira kaip visa poeto kūryba.
Birutė Mar knygos pristatyme skaitė R. Danio poeziją. Jos balsas buvo švelnus, jautrus, sentimentalus ir iki beprotybės atviras bei jaukus. Tai turbūt ne tik dėl to, kad Birutė Mar yra puiki aktorė, bet ir dėl to, jog poetas buvo artimas jos draugas. „Aš jį pažinojau kaip žmogų. Tokių žmonių yra labai nedaug, kurie eina per gyvenimą kaip per ugnį. Kiekvieną kartą skaitant jo eilėraščius verkti norisi, nes prisimeni Robertą. Įsivaizduoji, gal jis pats verkdavo, kai rašydavo tuos žodžius“, – jausmais dalinosi aktorė.
Taip pat renginyje dalyvavo du Roberto Danio draugai, aktoriai, bardai Saulius Bareikis ir Olegas Ditkovskis. Skambėjo dvi pagal R. Danio eilėraščius S. Bareikio sukurtos dainos. Paklaustas, kodėl renkasi Roberto Danio tekstus savo kūrybai, aktorius atsakė, kad šis poetas yra vienas iš nedaugelio, kurių eilės atsiranda jo dainose – dažniausiai S. Bareikis tekstus kuria pats. O šio poeto eilėraščiai atsiduria bardo dainose, nes jis jaučia R. Danio santykį su pasauliu, kuris yra truputį romantiškas, intymus ir tylus. Taip pat S. Bareikis sakė, kad prie Roberto poezijos lengva pridėti ranką, nes tradicinis rimuojamasis stilius leidžia greitai surasti muzikinį sprendimą, kuris papildytų tekstą.
Draugai apie Robertą Danį
Sigutė Ach, skirtingai nei Birutė Mar, neturėjo progos tiesiogiai susitikti ir susipažinti su R. Daniu. Nors jie buvo ir yra pažįstami per savo kūrybą. Poetas per kasmetines Vilniaus Knygų muges dažnai užsukdavo prie „Nieko rimto“ leidyklos stendo ir praleisdavo ten daug laiko. Jis žiūrinėdavo S. Ach knygas, jos iliustracijas ir sakė, kad jam labai patinka jos menas, tačiau niekada prie jos taip ir nepriėjo. O dabar, per pastaruosius dvejus metus, Sigutė Ach susipažino su Robertu Daniu per jo kūrybą taip pat, kaip ir jis su Sigute. Todėl nors ir niekada nesutikusi Roberto S. Ach nuoširdžiai ir tiksliai kalba apie jį: „Jis gyveno pagal principus „Nieko rimto“ – nesusvarbindavo to, ko nereikia susvarbinti. Jis labai kukliai ir nuoširdžiai priimdavo tai, kas yra gilu“. Parengti tokį didelį poezijos rinkinį buvo tikrai nemenkas uždavinys, todėl natūralu, jog Sigutė Ach susidūrė su sunkumais, tačiau, kaip ji pati sakė, priėjus akligatvį ji atsiversdavo atsitiktinį Roberto eilėraštį ir tai būdavo kaip patarimas jai, ką toliau daryti.
Vilniaus Knygų mugėje Roberto Danio draugai dalinosi nuoširdžiais ir neišdildomais prisiminimais apie poetą. „Robertas buvo mano draugas – „mažas“ didelis draugas. Jo poezija – tai jis. Todėl sunku atrasti žodžius, kurie „nesuskambėtų“ lėkštai ir banaliai. Kiekvienas jo įkvėpimas ir iškvėpimas buvo poezija! Gyveno ir mirė poezijoje!” – Olegas Ditkovskis. „Džiaugiuosi, kad gyvenimas suvedė su nedidelio ūgio, bet didelės širdies žmogumi“, – Saulius Bareikis. „Robertas buvo atviros širdies, su kuria, skaudančia ir degančia, gyveno. Jam kūryba buvo visas gyvenimas“, – Birutė Mar. Poezijos rinkinio „Būsiu paukštis“ pabaigoje yra parašyti gero R. Danio draugo Aido Marčėno žodžiai: „<…> numirė taip, kaip gyveno – gražiai ir viešai. <…> Jis išdalijo savo širdį – ir tai šiuo atveju nėra romantiškai banalus frazeologizmas, tai pats tikriausias realizmas“.
Poezijos rinkinį išvys Amerikos lietuviai
Kovo pabaigoje Sigutė Ach skrenda į Čikagą, pas ten gyvenančią Roberto Danio mamą. Kovo 24-ąją pasaulio lietuvių kultūros centre įvyks poeto poezijos vakaras kartu su Sigutės dailės darbų parodos pristatymu. Nors ir niekada nesusitikę, tačiau savo kūrybą pristato drauge. Sigutė Ach sakė: „Dar sykį skrendu su Robertu. Aš jau įpratau pasiimti knygą ir sakyti: „Na, Robertai, einam“.
