Kelionė traukinių stotyje

Muziejuje eksponuojamas detalus miestelio, kuriame važinėja traukinukai, maketas. Autorės nuotr.

Esate Vilniaus geležinkelio stotyje, liko nemažai laiko iki reikiamo traukinio atvykimo. Ką veikti? Galite pasivaikščioti po stoties rajoną ar užsukti į parduotuvę, paskaityti knygą ar tiesiog sėdėti laukiamojoje salėje ir skaičiuoti varnas. Tačiau turite ir dar vieną alternatyvą apie kurią greičiausiai nepagalvojote – užsukti į traukinių stotyje esantį muziejų ir leistis į dar vieną kelionę.

Pirmoji stotelė – įėjimas

Vilniaus geležinkelių muziejus įsikūręs antrajame Vilniaus geležinkelio stoties aukšte. Į muziejų iš stoties veda nuorodos, virš laukiamojoje salėje esančių šoninių durų kabo užrašas „Muziejus“.  Įėjimas suaugusiems kainuoja tris litus, moksleiviams, studentams ir pensininkams –vieną. Tam tikroms grupėms priklausantys asmenys, pavyzdžiui, neįgalieji, vaikų namų auklėtiniai į muziejų patenka nemokamai. Trečiadieniais šiame muziejuje (kaip ir daugelyje kitų)  visi lankytojai gali lankytis nemokamai.

Antroji stotelė – ekspozicijų salė

 Visai šalia kasų ekspozicijų salė, taigi gavęs bilietą patrauki tiesiai į ją. Ekspozicijų salėje pasitinka eksponatų gausa. Įvairovė labai didelė. Nuo techninių dalykų, kaip antai, varžtai, sraigtai iki pervažos darbuotojo namelio, kuris  yra įprasto dydžio, su visais jam realybėje būdingais atributais viduje. Šalia jo stovi manekenas, vaizduojantis pervažos darbuotoją. Ekspozicijoje galima rasti senų lagaminų, darbuotojų aprangų ir firminių indų, kuriuose patiekiamas maistas keleiviams. Įdomus eksponatas sistema, vaizduojanti, kaip veikė traukinių reguliavimas. Planuojama įvesti elektrą, kad lankytojai galėtų savo kailiu išbandyti ir suvokti traukinių reguliavimo sistemos veikimą, paskambinti vietinės baterijos telefonu. Eksponatų iš viso čia yra per devynis tūkstančius. Daugelis iš jų muziejui buvo padovanoti, kai kurie įsigyti.

Trečioji stotelė – maketų salė

Tai vieta, sulaukianti daugiausiai lankytojų dėmesio. Čia stovi trys dideli maketai, vaizduojantys miestelius, per kuriuos nutiestu geležinkeliu keliauja žaisliniai traukinukai. Tikroviškai sukurti kalnai, tuneliai, detalūs nameliai sudomina ne tik mažus, bet ir vyresnius lankytojus. Čia galima rasti net ir miniatiūrinių karvių, žmonių, laukiančių perone vieni iš jų skaito, kiti miega, treti vaikštinėja. Muziejaus darbuotojai edukacinių programų metu parodo, kaip keičiami bėgių iešmai, leidžia patiems lankytojams reguliuoti traukinukų judėjimą. Vienas maketas atvežtas iš Vokietijos, kiti priklauso Lietuvos gamintojams. Randame ir pagal užsakymą Amerikoje pagamintą senovinio traukinio modelį. Deja, sugedus detalei ir nesant galimybei jos pataisyti ar pakeisti, jis buvo perkeltas į lentyną.

Geležinkelio pervažos darbuotojo namelis. Autorės nuotr.

Ketvirtoji ir penktoji stotelės – iš praeities į ateitį

Ketvirtojoje stotelėje, parodų salėje, vyksta fotografijų parodos. Dažnai fotografijų temos susijusios su traukiniais, tačiau neretai pasitaiko ir ne itin susijusių su traukiniais ir kelionėmis. Čia taip pat galima pasižiūrėti filmuką apie Lietuvos geležinkelių istoriją. Jame panaudoti istoriniai kadrai, rodantys pirmųjų geležinkelių statybą, pasakojama apie Susisiekimo ministerijos įkūrimą, valdininkus, gale užsimenama apie šių laikų aktualijas.   Šis kelionės po muziejų maršrutas ateityje kis, kadangi numatoma plėtra. Planuojama dar viena, ateities,  stotelė – lauko ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti dyzelinio ir elektrinio traukinio vagonus, dengtą prekinį vagoną,  kelio mašiną, autodreziną, garvežius ir kt. Ši ekspozicija turėtų atsidaryti vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Keleivių portretai

Anot geležinkelių muziejaus vyresniosios metodininkės Gimos Pranaitienės, darbo dienomis dažniausiai užsuka moksleiviai, ekskursijų grupės. Savaitgalį galima pavadinti šeimų dienomis, nes ateina labai daug šeimų. Taip pat dažnai užsuka moksleivių grupės,  joms siūlomos edukacinės programos.  Vis daugėja tėvų, nusprendžiančių čia savo vaikams surengti gimtadienio šventę. Žmonių laukiančių traukinių užsuka mažiau, negu buvo tikėtasi po patalpų perkėlimo į stotį (prieš tai muziejus ilgą laiką veikė Mindaugo gatvėje, Vilniuje). G. Pranaitienė minėjo, kad papildoma reklama – pavyzdžiui, kvietimas, įsiterpęs tarp pranešimų apie išvykstančius traukinius, būtų labai naudinga.

Patalpinta: Rašiniai