Prisimenant Jurgą Ivanauskaitę…
2011-aisiais lapkričio 14 dieną rašytojai Jurgai Ivanauskaitei būtų sukakę 50 metų. Tačiau vietoj to vasario 17 dieną buvo minimos penktosios rašytojos mirties metinės. Šiųmetinėje knygų mugėje buvo galima pamatyti jos dailės kūrinių parodą bei pasidžiaugti jau ketvirtą kartą teikiama jos vardo premija „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“ ir taip pabandyti atversti Jurgos Ivanauskaitės pasaulį.
Knygos parodoje, bet neparduodamos
Jurgos Ivanauskaitės dailės darbų paroda buvo bene tyliausioje knygų mugės vietoje – trečiosios salės galerijoje. Užlipus sunkiais laiptais patenkti į plačią, tuščią erdvę. Vienoje pusėje niekada nesibaigiantys langai, kitoje galėjai žvalgytis žemyn į stendus, į žmones, į knygas jų rankose. Aišku, tai ne tyli dailės galerja, kurioje gali susikaupus valandą dėbsoti į vieną paveikslą ir sugalvoti jam šimtus interpretacijų, bet vis dėlto čia buvo ramiau ir šviesiau.
Parodoje buvo publikuojama tik labai maža dalis J. Ivanauskaitės darbų, tačiau apžiūrėjus parodą jau galėjai pažinti Jurgą ne tik kaip nepaprastą rašytoją, bet ir kaip talentingą dailininkę. Galbūt jos darbai ne visiems suprantami, todėl ne visiems ir patinkantys, tačiau niekas negalėtų priekaištauti Jurgai dėl fantazijos trūkumo. Stenduose savo gyvenimus gyveno iškabinti plakatai, sukurti spektakliams, paveikslai, mandalos. Taip pat buvo galima pamatyti visas Jurgos Ivanauskaitės sukurtas knygas, išleistas Lietuvoje, ir keletą išleistų užsienyje. Galėjai jas pamatyti už stiklo, deja, ne nusipirkti. „Tyto Alba“ leidyklos stendas turėjo vos vieną knygą – „Miegančių drugelių tvirtovė“, ant kurios puikavosi geltonas lapukas su užrašu apie knygos ekranizaciją. Tai sukėlė graudulį prisiminus, kaip pati rašytoja kalbėjo apie knygų muges, kuriose mirę rašytojai yra nereikalingi.
Keturi drambliukai iškeliavo pas Laurą Sintiją Černiauskaitę
Vasario 26 dieną, likus vos porai valandų iki knygų mugės uždarymo, Jurga Ivanauskaitė buvo prisiminta ir priminta, o Laurai Sintijai Černiauskaitei įteikta ketvirtoji J. Ivanauskaitės vardo premija „Už laisvą, atvirą ir drasią kūrybinę raišką“. Šią premiją rašytojai pelnė romanas „Medaus mėnuo“.
Kultūrologas Vytautas Rubavičius pabrėžė, kad L. S. Černiauskaitės drąsa susijusi su tikėjimo atvertimi, Dievo pašauktumu. O pati rašytoja, atsiimdama apdovanojimą pastebėjo, kad „jokia kūryba negali nebūti drąsi ir laisva, nes tai jau nebebus kūryba, o kažkas kitas“. Juk būtent „Medaus mėnuo“ buvo ta knyga, dėl kurios ji labiausiai abejojo ar ją išleisti. Tačiau pačios autorės žodžiais tariant, ji paleido tą knygą gyventi. Ir iš jos dar trumpo gyvenimo galima suprasti, kad ji turėjo išvysti pasaulį ir aplankyti skaitytojų lentynas bei širdis.
Tad dabar jau keturi drambliukai įsikurs ant Lauros Sintijos Černiauskaitės palangės ir lauks savo šeimos pagausėjimo. Visi keturi be galo skirtingi, bet tuo pačiu panašūs savo lemtimi – kaip ir premijos laureatai, įvertinti ir pagerbti už drąsą rašyti laisvai ir atvirai. Taip, kaip rašė pati Jurga Ivanauskaitė.
