Lietuvos muziejų kelrodis
2012-ieji nusiima kepurę ir žemai nusilenkia muziejams. Tai metai, kuomet didžiausias dėmesys skiriamas istorijai, paveldui. Pirmoji redakcija leidosi blaškoma vėjų po visą Lietuvą, traukdama visomis pasaulio kryptimis.
Vaidos Daiginaitės piešinys Pietys nunešė į Dzūkiją, kur iškilo didinga Liškiavos bažnyčia, totorių istorija, Afganistano karo veteranų prisiminimai. Pabuvojome ir Merkinėje, o didesnis gūsis pakvietė aplankyti Suvalkiją, slepiančią Marijampolės krašto karinę istoriją.
Pūstelėjęs Šiaurys dalelę mūsiškių nunešė į Panevėžį, kuriame atrandame Salomėjos Nėries ir Juozo Miltinio asmenybes. O joniškiečiai turtingi prisiminimų.
Padvelkė Vakaris. Pirmosios redakcijos duetas atsidūrė prie Baltijos jūros, kuri bangavo Tomo Mano vardą ir nuplukdė valtelę iki senosios kuršio žvejo sodybos. Vakaris Žemaitijoje taip pat leido pamatyti Orvidų sodybą ir „Alkos“ muziejų, patyrinėti farmacijos šaknis Viekšniuose.
Vėjo blaškomi apkeliavome Lietuvą. Kiekvieno regiono muziejai atskleidė plačią krašto istoriją ar supažindino su asmeninėmis žmonių gyvenimo istorijomis. Įėjus pro muziejaus duris, kartu atsivėrė atitinkamo laikmečio istorija bei subrandinti žmonių prisiminimai. Šis ansamblis pavedžiojo pirmosios redakcijos narius po turtingą praeitį, kurios dalelę parsigabenome į Vilnių. Kviečiame pakeliauti ir Jus.
Skaitykite šiame leidinyje.
