Iš pirmų lūpų: kokią ES ateitį mato Lietuvos europarlamentarai?
Sausį naujuoju Europos Parlamento pirmininku išrinktas vokietis Martinas Shulzas savo inauguracijos kalboje buvo atviras. „Pirmą kartą nuo Europos Sąjungos sukūrimo jos žlugimas tampa realia galimybe“, – tarė jis. Ar tikrai? To Briuselyje klausėme Lietuvos europarlamentarų.
Pirmininkas tik garsiai pasakė tai, apie ką tyliai kalbama jau kuris laikas. Sąjunga išgyvena sudėtingą laikotarpį: finansinė krizė apnuogino valstybių vieningumo spragas, viešojoje erdvėje vis labiau įsivyrauja euroskeptiškos nuotaikos, iš paraščių į pagrindinį politikos lauką žengia ir gausaus palaikymo sulaukia ultradešiniųjų partijos, tokios kaip „tikrieji suomiai“ Suomijoje ar europarlamentarės Marine Le Pen vedamas Nacionalinis frontas Prancūzijoje.
Tačiau pasikliauti žiniasklaidos sukuriamu fonu apie sąjungos realijas yra ne tas pats, kas išgirsti nuomones gyvai iš pačių ES viduje dirbančių žmonių. Dėl to Europos Parlamento informacinio biuro pakviesti atvykti į Briuselį ir susitikę su Lietuvos europarlamentarais, pasinaudojome galimybe užduoti jiems klausimus apie Europos Sąjungos ateitį.
Kalbėjomės su keturiais skirtingų kartų ir politinių pažiūrų Lietuvos atstovais Europarlamente: konservatoriais Vytautu Landsbergiu ir Radvile Morkūnaite, socialdemokratu Zigmantu Balčyčiu ir liberalu Leonidu Donskiu. Nė vienas neneigė, kad padėtis šiandien yra komplikuota, tačiau apokaliptinių prognozių taip pat nepiešė. Aišku tik viena – pokyčių bus.
Pateikiame originalius garso įrašus su politikų mintimis apie Europos Sąjungos perspektyvą, augantį euroskepticizmą ir galimas viso to pasekmes Lietuvai.
Vytautas Landsbergis:
Europa yra kryžkelėje
Antrą kadenciją Europos Parlamente einantis bene dažniausiai cituojamas Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis dar prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei 2008-aisiais išleido knygą „Crossroad of Europe“ („Europos kryžkelė“).
Pagarbiai Lietuvos nepriklausomybės architektu vadinamas ilgametis politikas jau tada teigė, kad Europa pradeda pamesti per amžius susiformavusį vertybinį pagrindą ir yra atsidūrusi kryžkelėje. Anot konservatyvios politinės minties atstovo, Europos Sąjungą, kartu ir visą Europos civilizaciją gali išsaugoti atsigręžimas į tradiciją, kultūrą, dvasines, o ne materialias vertybes.
Kalbėdamas apie Lietuvą ir antieuropietiškų idėjų augimą gimtojoje šalyje, V. Landsbergis neabejoja: tai prorusiškų jėgų bandymas sukompromituoti Lietuvos pasirinkimą žengti Vakarų, o ne Rytų kryptimi.
Liberalas Leonidas Donskis, parlamentaras „naujokas“, kaip pats save vadina, gerai žinomas akademinėje bendruomenėje ir viešojoje erdvėje. Kaip buvęs TV laidos „Be pykčio“ vedėjas bei dažnas žurnalistų pašnekovas jis žino, kokios brangios žiniasklaidai kartais būna blogos naujienos, tad nesistebi, kad apie Sąjungos situaciją dažniau transliuojama neigiama informacija.
Politikas pripažįsta, kad šiandien vyksta istoriniai politiniai visuomenės pokyčiai, prie kurių sąjunga turi prisitaikyti, tačiau, jo manymu, šios institucijos ateitis nėra tokia dramatiška, kaip gali pasirodyti.
Anot L. Donskio, Europos Sąjungos pozicijos Lietuvoje taip pat išlieka pakankamai tvirtos. Euroskepticizmas čia vis dar išlieka kraštutinių politinių jėgų polinkiu, nepadedančiu laimėti rinkimų. Priešingai nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariui Zigmantui Balčyčiui tokios ES, kokia ji yra šiandien, perspektyvos neatrodo džiuginančios. Anot politiko, būtina keisti valdymo modelį, nes dabar ES valdymo aparatas yra pernelyg lėtas ir nesugebantis konkuruoti su kitų pasaulio regionų valstybėmis. Savo poziciją jis argumentuoja trumpu pavyzdžiu.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dažnai sulaukia klausimų apie savo amžių, nors ir nebėra pati jauniausia Europos Parlamento narė. Politinio darbo patirties parlamentarei netrūksta: kurį laiką ji dirbo Lietuvos Seime bei buvo užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja.
ES problemas ir šalių santykius R.Morkūnaitė lygina su didelės šeimos, kuriai reikia būti pakankamai subrendusiai, kad rastų bendrą kalbą. Valstybėms narėms ji pataria tobulinti komunikaciją, ypač sprendžiant sudėtingas problemas, tarkim, Graikijos krizė, kuri valstybes tik dar labiau suskaldė.
Kalbant apie asmeninę komunikaciją, europarlamentarė pasidalino ir savo ne itin sėkminga patirtimi bendraujant su vienu atvirai antieuropietišku Lietuvos dienraščiu.
Parengė Karolis Vyšniauskas, Rasa Radzevičiūtė, Justina Bezaraitė, Vytenis Radžiūnas