Ekonomistas teigė, kad finansai mūsų visuomenėje užima svarbią poziciją ir paaiškino, kad pinigai – tai apskaitos, mainų ir vertės išsaugojimo priemonė. Tačiau finansų analitikas  nepamiršo, kad yra aibė dalykų, kurie tiesiog neįkainojami, ir pinigai prieš juos atrodo tiesiog apgailėtinai. Tarp tų dalykų G. Nausėda išskyrė kultūros paveldą. Pinigai gali tapti priemone išsaugoti ir atkurti meno kūrinius, grąžinti kultūros paveldą į šalį iš užsienio valstybių. Finansų analitikas patikino, kad pinigai turi tarnauti kilniems tikslams.

Dr. Gitaną Nausėdą keitė Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika. Specialistas nurodė, kokius kriterijus turi atitikti pinigai. Jie turi tarsi vizitinė kortelė reprezentuoti šalį, pinigai turi būti patogūs naudoti ir svarbiausia – būti sunkiai padirbamais. Lietuvos bankas, kuris leidžia pinigus, tam užtikrinti turi paruošęs visą sistemą. Ekspertas iš gausybės banknotų apsaugos požymių paminėjo tik kelis. Gamybos metu pagaminamas vandens ženklas, į popierių įterpiamas apsauginis siūlelis, pats popierius būna su plaušeliais. Banknotai spausdinami giliaspaude: specialiu spausdinimo būdu atspausdintos dizaino elementų linijos yra iškilusios, sudaro reljefinį paviršių ir yra apčiuopiamos pirštais. Prie pinigų gamybos yra prisidėję dailininkai, istorikai, heraldikos specialistai. A. Sodeika toliau dalinosi įdomiais faktais: šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja 88 milijonai vienetų banknotų, kurie sveria 88 tonas. Kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka apie 28 banknotus. Lietuvos bankas yra nukaldinęs ir į apyvartą paleidęs per milijardą monetų, kurios kartu sudėjus sveria apie 2200 tonų.

Renginį praturtino grafiko, plakatisto, monetų ir banknotų simbolikos žinovo, ilgamečio Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Juozo Galkaus įžvalgos. Grafikas prisiminė, kad iš pradžių Nepriklausomybės metais lietuviams pinigus gaminti sekėsi gana sunkiai. Valiuta buvo menkai apsaugota, todėl banknotus buvo lengva padirbti. Lietuviai tiesiog neišmanė, kaip spausdinti pinigus, nes sovietinės okupacijos metu valiutos reikalais buvo rūpinamasi Maskvoje. Vėliau lietuviai įsigilino, kaip kurti banknotus, suprato, kad kupiūrai nepakanka piešinuko ir reikia užkirsti kelią galimiems padirbinėjimams. Dailininkas pabrėžė, kad geras specialistas gali atskirti ne tik tai, ar banknotas padirbtas, bet ir kuriais metais pagaminta kupiūra.

Lankytojams pristatytas Juozo Galkaus sudarytas albumas „Lietuvos banknotai“. Ši knyga Lietuvos banko ir lito 80-ies metų jubiliejaus proga išleista dar 2002 metais. Knygos tiražas – nedidelis – vos 1000 egzempliorių. Albumas neprieinamas plačiajai visuomenei, tai – tarsi banko suvenyras. Knygos tęsiniu tapo albumas  „Lietuvos monetos“, kuris pasirodė 2006 metais .

Susitikime lankęsis neprisistatęs numizmatas iškėlė klausimą, kodėl ant vienų pinigų žirgo uodega nuleista, o kitų – pakelta. Profesorius J. Galkus paaiškino, kad dailininkai ant pinigų sumanė nupiešti pakeltą žirgo uodegą tam, kad užpildytų prie skydo esančią tuščią erdvę. Jis apytiksliai nurodė, kad du trečdaliai  ant pinigų pavaizduotų  žirgų turi pakeltas uodegas, o likusi dalis – nuleistas.

Likusį laiką VU bibliotekininkės paskyrė viktorinai: uždavinėjo klausimus apie ant lietuviškų banknotų pavaizduotus asmenis, o sumaniausiems ir greičiausiems dovanojo VU mokslinės bibliotekos ir Lietuvos banko Pinigų muziejaus įsteigtus prizus.

VU mokslinės bibliotekos Informacijos išteklių formavimo skyriaus vedėja Odeta Pakalnienė pažymėjo, kad pinigų leidimas yra prasmingas tik tada, kai jie yra naudojami kilniam tikslui, ir taip tarsi palinkėjo leisti pinigus naudingai.