Ant aukštos kalvos

Memorialinis Tomo Mano muziejus. Autoriaus nuotr.

Ant aukštos kalvos, kur siūbuoja pušys, stovi rudas namas su mėlynomis ir baltomis langinėmis. Skrendančios žuvėdros klykauja, o Kuršių marios ramiai banguoja. Jokio vėjo, jokio triukšmo. Tik tyloje ir vėsioje migloje paskendęs stovi Tomo Mano memorialinis muziejus, kuris kadaise buvo rašytojo vasarnamis.

Tomas Manas ir Nida

Tomas Manas (Thomas Mann) buvo vokiečių rašytojas, kritikas ir viena žymiausių XX a. pradžios asmenybių literatūros pasaulyje. Rašytojas apdovanotas Nobelio literatūros premija 1929 metais už kūrinį „Budenbrokai“. Tuo metu atostogaudamas Nidos žvejų kaimelyje Tomas Manas pamilo šį kraštą. Rašytoją sužavėjo unikali gamta, slenkančios kopos ir nesibaigiantys pušynai, todėl jis nusprendė Nidoje įsigyti būstą. 1929-1930 metais buvo pastatytas vasarnamis ant Uošvės kalno, kuris priminė žvejų namus, o 1930 metų liepą rašytojas atvyko su šeima atostogauti. Tomo Mano žmona Katia (Katia Mann) rašė, jog „vasarnamis turėjo nuostabią verandą su stiklinėmis, kelių dalių durimis, jaukią kertę, kurioje stovėjo kelios kėdės, suolai, stalas ir puikią svetainę“ – Manų šeimos mėgstamiausią namo vietą. Antrajame aukšte buvo T. Mano darbo kambarys, kuriame rašytojas mėgdavo dirbti net ir atostogų metu. Ilsėdamasis Nidoje, rašytojas kūrė „Juozapas ir jo broliai“

Vasarnamio likimas nuo 1932 metų
1932 metai buvo paskutiniai, kai rašytojas su šeima atostogavo Nidoje. Tomas Manas dėl susiklosčiusios padėties Vokietijoje ir aštrios kritikos naciams turėjo emigruoti iš Vokietijos ir į ją gyventi daugiau nebegrįžo. Nuo 1932 metų vasarnamį prižiūrėti ėmė tapytojas Ernstas Molenhaueris (Ernst Mollenhauer). Vasarnamyje buvo palaikoma ta pati tvarka, kurią puoselėjo pats šeimininkas. Buvo tikimasi, jog grįžęs rašytojas ras viską taip pat kaip ir paliko.

1939 metais Adolfui Hitleriui prisijungus Klaipėdos kraštą, Tomo Mano vasarnamis, Hermano Geringo (Hermann Göring) įsakymu, buvo nacionalizuotas ir paverstas medžioklės nameliu „Briedžių giria“. Namo terasa buvo praplatina, apjuosta mūrine apsaugine tvora. Karo metais naujai pertvarkytame vasarnamyje apsistodavo Vokietijos karo pajėgų lakūnai, taip pat lankydavosi Reicho ginklavimosi ir karo pramonės ministras Albertas Špėras (Albert Speer). Karo pabaigoje patrankos sviedinys pataikė į namą, todėl pokario metais buvo norima vasarnamį nugriauti. 1954 metais namas pateko į „likviduotinų karo griuvėsių“ sąrašą ir tik rašytojo Antano Venclovos pastangomis buvo išsaugotas ir atstatytas. Iki tol vietiniai šį vasarnamį vadino „vaiduoklių namu“. 1965 metais Tomo Mano vasarnamis buvo atiduotas Klaipėdos miesto bibliotekai ir buvo atidaryta nedidelė skaitykla su memorialine ekspozicija.

Atgimimas

Nauja epocha nušvito 1975 metais, kai minint Tomo Mano 100-ąsias gimimo metines namas buvo restauruotas. Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) atsiuntė naujų eksponatų ir ekspozicija buvo atnaujinta. 1995-1996 metais vasarnamis buvo dar kartą restauruotas pagal išlikusius architekto Herberto Reismano (Herbert Reissmann) brėžinius ir Tomo Mano dukters Elizabet Man (Elisabeth Mann) prisiminimus. Buvo stengiamasi atkurti autentišką interjerą, namo aplinką, įrengta nauja ekspozicija. Taip pat 1995 metais suteiktas memorialinio muziejaus statusas.

Muziejus šiandien

Po tokio istorinio rakurso galima kur kas lengviau suvokti šio muziejaus svarbą. Tomo Mano memorialinio muziejaus misija – kaupti, saugoti, populiarinti ir eksponuoti rašytojo, jo šeimos palikimą. Jokių asmeninių rašytojo daiktų nėra išlikę, tačiau muziejuje galima išvysti rašytojo kūrybos rinkinių, nuotraukų kolekcijų. Iki 2011 metų, buvo sukaupti 1232 eksponatai, iš kurių 161 yra pagrindiniame, eksponuojamame fonde. Tomo Mano memorialinio muziejaus ekspozicija yra suskirstyta į keturias kategorijas: raštija, fotografija, meno kūriniai ir šiuolaikinis fondas. Raštiją sudaro Tomo Mano išleistos knygos, biografinės knygos apie rašytoją, dokumentų kopijos, periodika. Pats vertingiausias eksponatas – 1967 metais Tomo Mano žmonos Katios Man parašytas palinkėjimas muziejaus lankytojams. Muziejuje taip pat gausu įvairiausių fotografijų, kurios yra susijusios su rašytoju ir Nida. Daug dėmesio pritraukiantys eksponatai yra lietuvių ir užsienio menininkų darbai. Muziejuje galima pamatyti Ernsto Molenhauerio paveikslą „Senoji gelbėjimo stotis Nidoje prie jūros“, dailininko Horsto Janseno (Horst Janssen) sukurtą Tomo Mano portretą. Skulptorius Algirdas Bosas, keramikas Bronislovas Baliukevičius sukūrė proginius medalius su Tomo Mano atvaizdu. Taip pat informatyvus yra šiuolaikinis fondas. Šį fondą sudaro kompaktinės plokštelės, kuriose įgarsinti Tomo Mano kūriniai, rašytojo žmonos ir vaikų prisiminimai. Muziejuje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūros vakarai, įvairūs susitikimai.

Kultūros plėtra

Tame pačiame vasarnamyje veikia ir Tomo Mano kultūros centras įsteigtas 1995 metais. Kultūros centro pagrindiniai tikslai yra analizuoti Tomo Mano palikimą, rūpintis rašytojo populiarinimu Lietuvoje ir skleisti švietėjiškas idėjas. Nuo centro įkūrimo pradžios buvo organizuojamos įvairios konferencijos, seminarai, paskaitos skirtos Tomo Mano kūrybai analizuoti. Taip pat buvo rodomi meniniai filmai ekranizuoti pagal rašytojo romanus, rengiamos tarptautinės parodos. Vienas iš garsiausių kultūros centro organizuojamų renginių yra tarptautinis Tomo Mano festivalis. Festivalio programa apima dailę, muziką, kiną, literatūrą. Šis didelis renginys vyksta kiekvienais metais liepos mėnesį Nidoje ir šįmet vyks jau 16-tasis festivalis.

Šiandien Tomo Mano memorialinis muziejus yra kultūros šviesulys Nidoje.

Patalpinta: Rašiniai