Lietuvos radijo ir televizijos raida
Lietuvos radijo ir televizijos muziejaus lankytojams suteikiama galimybė ne tik išvysti senąją radijo ir televizijos studijų aparatūrą, antikvarinius radijo imtuvus ar televizorius, bet ir susipažinti su dabartiniu Lietuvos radijo ir televizijos darbu.
Muziejus buvo įkurtas 1997 metais LRT keturiasdešimtmečio proga, siekiant išsaugoti vertingus eksponatus. Jį įkūrė garsus režisierius Justinas Butrėnas, kuris tuometiniame Lietuvos radijo ir televizijos komitete pradėjo dirbti 1957 metais. Nuo įkūrimo muziejus gerokai pasikeitė ir atsinaujino – jis buvo perkeltas į naujas patalpas, papildytas gausybe naujų eksponatų ir šiuo metu jis yra šalia LRT didžiosios studijos.
Kelionė po istoriją
LRT muziejuje ekskursija susideda iš trijų dalių. Lankytojams suteikiama galimybė pakeliauti laiku: iš pradžių jie susipažįsta su istorija, senosiose studijose naudota technika ir įranga, iškiliausiais šioje srityje dirbusių žmonių biografijomis, papasakojama kaip praeityje buvo kuriamos televizijos laidos, pamato kaip atrodė pirmieji lietuviški televizoriai ir radijo imtuvai. Po to lankytojai nuvedami į dabartines LRT studijas, pamato, kokia technika yra naudojama dabar, gali palyginti ją su ankstesnių laikų aparatūra ir pamatyti, kokia pažanga buvo padaryta šioje srityje.
Muziejus lankytojų dėmesiu nesiskundžia. Daugiausiai susidomėjimo jis sulaukia iš įvairaus amžiaus moksleivių, kurie nuolat atvyksta čia apsižvalgyti iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Tačiau muziejų aplanko ir vyresnio amžiaus žmonės, atvykę prisimena jaunystę, pamatyto aparatus, kurie kadaise stovėjo jų senelių ar tėvų namuose. Be to į muziejų dažnai atvyksta ir svečių iš užsienio.
Visą LRT muziejų tvarko vienintelė jo darbuotoja Raimonda Impolevičienė, kuri čia dirba nuo 2004 metų. Ji veda ekskursijas, kuruoja muziejų ir atlieka visus kitus su muziejumi susijusius darbus. Dabartinė muziejaus ekspozicija yra sukurta būtent jos.
Pramogos suderintos su informacija
Muziejaus vadybininkė R. Impolevičienė teigia, kad jaunimas labai aktyviai domisi muziejumi. Atvykę jie noriai klausinėja, stengiasi kuo daugiau sužinoti. Anksčiau vaikai galėdavo prisėsti prie senojo radijo pulto, pabūti diktoriaus „kailyje“, magnetofonu pasiklausyti senųjų įrašų. Dabar tokios galimybės nebėra, kadangi šalia muziejaus įsikūrė didžioji LRT studija, todėl čia nuolat sukasi daugybė darbuotojų. Šiuo metu planuojama muziejų perkelti į naujas patalpas, tačiau nieko konkretaus dar nėra nuspręsta.
Tačiau ir dabar muziejus jaunimui gali pasiūlyti pramogų. Jie turi galimybę būti ne tik pasyviais lankytojais, tačiau ir patys atsisėsti į „Panoramos“ vedėjo kėdę ir iš suflerio perskaityti žinias, arba prie radijo pulto perskaityti diktoriaus tekstą ir po to save išklausyti. Be to muziejaus lankytojai dažnai susitinka su Lietuvos televizijoje dirbančiais laidų vedėjais, prodiuseriais ir kitais žymiais žmonėmis, kurie noriai skiria laiko ir papasakoja apie savo darbo subtilybes.
R. Impolevičienė pasakoja, kad kartais muziejuje vaikams organizuojami susitikimai su Audriumi Rakausku, kuris veda jaunimo pamėgtą pažintinę laidą „Gustavo enciklopedija“. Jis papasakoja kaip kuria savo laidą, rašo istorijas, parodo kaip filmuojasi ir dirba studijoje, leidžia žvilgtelėti į montažinę.
Analogų Lietuvoje neturintis LRT muziejus yra įdomi vieta, kadangi jame galite ne tik susipažinti su praeitimi, bet ir išvysti laidų, kurias matome kasdien, užkulisius. Lankytojai patys pasijaučia televizijos ir radijo dalimi. Muziejus išsiskiria tuo, jog nukelia lankytojus į praeitį, tačiau leidžia susipažinti ir su tuo, kas radijuje ir televizijoje vyksta dabar.
