Dabar 2051-ųjų žiema. Su karštu arbatos puodeliu sėdite prie rusenančio židinio. Tiesa, netikro. Ugnis žaižaruoja tik ekrane. Sugirgžda grindys, ir kambario duris praveria jūsų sūnus: „Tėti, kas yra laiškanešys?“ – sulaukiate klausimo ir bandote prisiminti, kad kadaise toks buvo…

Kaip po 20-ties metų vaikams reikės paaiškinti, kas yra stiklius, girininkas ar bibliotekininkas?

Prognozuojama, kad šios profesijos išnyks jau per artimiausius dešimt metų. Todėl dabartiniai studentai, pasirinkę panašias studijas, gali pradėti mąstyti, ar sugebės sparčiai persikvalifikuoti. Ar Lietuva kaip valstybė tokiai ateičiai pasiruošusi? Ar nebus taip, kad žinia, jog nebereikia banko salės darbuotojų ar parduotuvių kasininkų nukris kaip iš giedro dangaus?

Nekvalifikuoti darbuotojai nereikalingi

Pirmas žingsnis, kurį galime padaryti laiku, tai bandyti nuspėti, kokių specialybių žmonės bus nereikalingi po kelerių metų. Pavyzdžiui, interneto portalas cnbc.com skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose mažėja žmonių, atliekančių architektų, žiniasklaidos darbuotojų, apželdintojo, kino mechanikų, meistrų ir  jau anksčiau minėtų, stiklių ir girininkų darbą. Kita vertus, pamąstykime, kiek specialybių jau yra išnykę. Internetinėje svetainėje recuerdosdepandora.com galima rasti ispanišką požiūrį į nebeegzistuojančius amatus. Serenadų dainuotojai, kelių grindėjai ar barzdaskučiai – specialybės, kurios šiais laikais nebereikalingos.

Tiesa, reikėtų prisiminti, kad skirtingose šalyse skirtingas išsivystymo lygis. Vienur galima atsisakyti kokių nors specialybių, o kitur jos bus reikalingos dar kelis dešimtmečius.

Geriausias pavyzdys – popieriniai laikraščiai. Prognozuojama, kad JAV jie išnyks jau 2017-aisiais, o likusiame pasaulyje vėliausiai 2040-aisiais metais. Todėl Lietuvoje žurnalistų ir redaktorių popierinei spaudai dar prireiks iki kokių 2032-ųjų.

Vis dėlto, kokių darbo rinkos pokyčių galima tikėtis būtent Lietuvoje, pavyzdžiui, per artimiausius penkerius metus. Atsakymo ieškome Lietuvos darbo biržoje, siekiančioje išlaikyti darbo rinkos (pasiūlos ir paklausos) pusiausvyrą šalyje. Šios įstaigos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė pasakoja, kad sunkmetis privertė keisti požiūrį į tok personalo formavimą. Pasak jos, nedarbas, pirmiausiai, gresia darbuotojams, kurie yra nekvalifikuoti. Kaip pasakoja moteris, šiais metais didžiausia paklausa gydytojų, siuvimo technologų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, siuvėjų, pardavėjų, betonuotojų, apdailininkų, barmenų, padavėjų, virėjų bei metalo apdirbimo staklių operatorių.  Beveik visiems šiems darbams atlikti nereikia universitetinio išsilavinimo.

O kaip bus ateityje? Anot Lietuvos darbo biržos specialistų, ekonomika atsigauna ir šalies darbo rinkoje išryškėja darbo jėgos trūkumas transporto sektoriuje – auga logistikos, transporto vadybininkų, krovinių pervežimo analitikų poreikis. M. Jankauskienė taip pat pastebi, kad darbdaviai skundžiasi, jog jau dabar pradeda trūkti inžinierių ir techninės pakraipos specialistų. Spėjama, kad ateityje lengviau darbą turėtų susirasti inžinieriai bei aukštos kvalifikacijos gamtos mokslų specialistai, nors moksleiviai vis dar renkasi socialinius mokslus. Be to, moteris pasakoja, kad darbo rinkoje dažniausiai trūksta tų sričių darbuotojų, kurių rengimas  reikalauja daug pastangų. Ir atvirkščiai, tos studijos, kuriose nereikia labai stengtis, neužtikrina darbo vietos.

Kinta profesijos samprata

Vilniaus universiteto prorektorius Juozas Galginaitis, paklaustas, kaip nusprendžia, kad universitete turi atsirasti nauja arba būti panaikinta sena studijų programa, tikina, kad tai priklauso nuo kelių veiksnių. J. Galginaitis pasakoja, kad informacinių technologijų plėtra neišvengiamai keičia kai kurių programų studijų turinį ir priemones. Prieš 20 metų pasikeitusi Lietuvos geopolitinė situacija sumažino rusų filologijos, tačiau padidino anglų, skandinavų, o pastaraisiais metais ir kinų bei kitų Azijos kalbų, literatūrų, kultūros, komunikacijos mokslų bei įvairių kelių krypčių derinių (kalbų ir politikos, ekonomikos ir komunikacijos ir t.t.) poreikį.

Prorektorius pastebi, kad kai kurios žmogaus veiklos sritys yra amžinos. „Turbūt sunku įsivaizduoti visuomenę ir valstybę, kurioje nereikėtų gydytojų, mokytojų, politikų, teisininkų, ekonomistų ar vertėjų. Tačiau kai kurios naujos tendencijos pastebimos ir šiose srityse. Pavyzdžiui, šiuo metu didėja susidomėjimas Azijos studijomis, kinų kalba. Tai susiję su Kinijos ekonomika ir jos ekspansija. O nedidelį lenkų filologijos programos studentų skaičių be kitų priežasčių lemia ir tai, kad Lenkija ir jos universitetai yra čia pat, kaimynystėje, kur norintys gali studijuoti šios šalies kalbą, literatūrą ir kultūrą. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje specialybės ar profesijos sąvoka yra gerokai pakitusi, lyginant ją su buvusia, sakykim, prieš kelis dešimtmečius. Dažniau kalbame apie veiklos sritis, studijų kontekste dažnai ir apie įgyjamas kompetencijas, tai yra, tai, kaip žmogus, turintis žinių, gebėjimų ir tam tikras vertybines nuostatas, veikia šiuolaikiniame pasaulyje. Dėl to dažnai pripažįstame, kad, pavyzdžiui, gydytojui nepakanka vien tik gerai gydyti, jis turi gebėti bendrauti, naudotis informacinėmis technologijomis, būti raštingas“, – pasakoja J. Galginaitis.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Jonas Čiurlionis pritaria, kad vienos specialybės, kurios yra paklausios dabar, gali netrukus paklausos netekti.  Kalba apie jau minėtus parduotuvių kasinininkus kurie gali netekti darbo dėl sėkmingai diegiamų savitarnos kasų.  J. Čiurlionis pastebi, kad daug kas priklauso nuo žmonijos raidos. Pasak jo, žmonės technokratiškėja, todėl dažnai humanitarinės specialybės, kurios reikalingos žmogaus dvasiniam pasauliui, yra nustumiamos į šoną. Dėstytojas juokaudamas spėja, kad po dešimties metų gali atsirasti tokios specialybės kaip kosmoso užkariautojai ir tyrėjai. „Anksčiau ar vėliau tai įvyks“, – mano J. Čiurlionis.

Įdomu, ar Lietuva pasiruošusi tokiems pokyčiams? Ar žmonės sugebės greitai persikvalifikuoti? Anot dėstytojo, atsakymas – taip. „Visada yra jaunimo, kuris greičiausiai reaguoja į visus pokyčius. Kita vertus, aplinkybių verčiamas žmogus paprastai sugeba prisitaikyti.. Lėčiau reaguoja biurokratiniai mechanizmai“, – dalinasi mintimis J. Čiurlionis.

Laiškanešiai dar išliks

Grįžkime prie laiškanešio, nuo kurio pradėjome. Koks likimas laukia šios profesijos?

„Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė tikina, kad ši specialybė dar tikrai ilgai gyvuos. Juk laiškininkas gyventojams pristato ne tik laiškus, bet atneša ir užprenumeruotą mėgstamą leidinį, surenka ir apmoka mokesčius. Tiesa, A. Jonušaitė pastebi, kad prieš kelerius metus Lietuvos pašte buvo tokia profesija kaip mašininkas – žmogus, spausdindavęs mašinėle. Taip pat nebeliko žmogaus, kuris kopijuotų dokumentus. Atstovė spaudai mokėjimą naudotis kompiuteriu, ryšių, spausdinimo ar kopijavimo priemonėmis laiko tiesiog butinybe. Pasak A. Jonušaitės, ateityje gerokai mažiau reikės pašto skirstytojų – laiškai ir siuntos bus išskirstomi ne rankomis, tai darys speciali mašina. „Pasaulyje kasmet popierinių laiškų išsiunčiama 15–20 proc. mažiau. Tačiau tokia tendencija – natūralus procesas. Gyvenimo tempas labai greitai keičiasi, modernėja technologijos, tad tradicinius ranka rašytus laiškus keičia elektroninis paštas ir socialiniai tinklai“, – pasakoja atstovė spaudai.

Pasak Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros lektoriaus Arūno Dulkio, didžioji dauguma sutaria, kad teisininko, bankininko, finansų ir mokesčių ekspertų profesijos išliks tol, kol žmonija, o ne robotai kurs tvarkas, taisykles, įstatymus. „Prognozuojama, kad išnyks popieriniai laikraščiai? Abejoju. Prieš dešimtmetį pagal prognozes mokėjimo kortelės jau turėjo galutinai išstumti grynuosius pinigus, tačiau apyvartos grynaisiais ir šiandien tebeauga. Prognozuotojai, matyt, neįvertino šešėlinės ekonomikos, oficialios ekonomikos ir antiekonomikos reiškinių, banknotų suteikiamo individui anonimiškumo svarbos jo socialinėje tikrovėje“, – pasakoja lektorius.

Arūnas Dulkys pasakoja, kad naujų profesijų atsiradimą lydės tokia tendencija: mažės dirbančių gamyboje, daugės dirbančių paslaugų sferoje. „Konceptualiai tai būtų galima paaiškinti tuo, kad anksčiau žmonijai rūpėjo tik ribotų žmogiškųjų, finansinių išteklių sąlygomis pirminius gamtinius išteklius paversti antriniais daiktais, o dabar tuos pačius ribotus išteklius jau tenka naudoti atkuriant gamtą ir mažinant gamtinių išteklių vartojimą. Taikiai kovai už išteklius žmonijai reikės energetikos, kosmoso, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, matematikos specialistų, kurie tobulins technologijas, ieškos išteklių pakaitalų. Būtent kovose dėl išteklių vykdomi teroro aktai, prasideda ekonominės krizės, o tuomet žmonijai prisireikia profesionalių karių, gerų medikų, išmanių psichologų ir ekonomikos analitikų profesijų“, – samprotauja A. Dulkys.

Ir iš tikrųjų, nesvarbu, kas dabar esate – profesorius, gydytojas, paštininkas ar buhalteris. Po kelerių metų bus vėl spėjama, kokios profesijos išnyks, kokios išliks.

Tekstas parengtas lekt. Aurelijaus Katkevičiaus vadovaujamam kursui „Redagavimas ir kūrybinis rašymas“

Susiję