Diskusija: ką 2011-ieji žada Europai?

Diskusijoje dalyviai (iš kairės) V. Lepeška, Č. Laurinavičius, T. Janeliūnas, G. Nausėda. Autorės nuotr.
Diskusijoje dalyviai (iš kairės) V. Lepeška, Č. Laurinavičius, T. Janeliūnas, G. Nausėda. Autorės nuotr.

2011 – iesiems atsidūrus ties finišo tiesiąja – svarbu apžvelgti kuo šie metai pasižymėjo Europos ekonominėje, politinėje, socialinėje ar istorinėje plotmėse. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto organizuota diskusija „2011-ieji Europoje: Nauja pradžia ar pabaigos preliudija?“.

Diskusijoje dalyvavo SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, žurnalo „IQ“ redaktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Tomas Janeliūnas, Lietuvos istorijos instituto Istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius ir verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės „OVC Consulting“ vadovas dr. Virginijus Lepeška.

Gitanas Nausėda: „Reikia ruoštis ilgesniam krizės periodui“

Ekonominę Europos Sąjungos šalių padėtį baigiantis 2011-iesiems SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda apibūdino kaip nesibaigiančių skolų ir biudžetų deficito laikotarpį. „Šiandien išgyvename metą, kai niekas nežino, kuo ši ekonominė Europos situacija baigsis“, – pastebėjo G. Nausėda.

Ekonomikos ekspertas itin išryškino euro zonos patiriamas grėsmes, dėl kurių kaltas ES šalių įsipareigojimų nesilaikymas bei ekonominės disciplinos nepaisymas. 2011 – uosius ir ateinančius metus galima laikyti euro zonos recesijos, lėto ekonomikos augimo laikotarpiu.

Esant tokiai situacijai, spėjimai apie euro zonos projekto nesėkmę ar net euro žlugimą, anot G. Nausėdos, gali būti labai pagrįsti.

Tomas Janeliūnas: „Atrodo, Europos Sąjunga nesugeba susitvarkyti pati“

Apžvelgdamas politinę Europos areną, T. Janeliūnas pažymėjo, jog ilgą laiką buvo tikėta, kad Europos Sąjunga gali tapti atsvara JAV, Kinijai ar Rusijai. ES ne kartą galėjo pasielgti ryžtingai, imtis sankcijų, kai buvo pažeidinėjamos sutartys, šalių įsipareigojimai, tačiau to nedarė. Toks ES elgesys parodė ryžto trūkumą.

„Europos Sąjunga buvo labai sėkmingas projektas, kol judėjo iš inercijos: priėmė naujas nares, plėtėsi. Tačiau, kai atėjo laikas daryti sprendimus, pamatėme, kad ES šalys nesugeba atskirai vykdyti įsipareigojimų – nė viena ES šalis neturi politinės valios esminiams Europos politikos sprendimams“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Česlovas Laurinavičius: „Europos Sąjunga – tingus darinys

Istorikas Č. Laurinavičius prisipažino seniau buvęs tikras eurofanas.

Anot istoriko, XIX a. pab. –  XX a. nebuvo galima kalbėti apie tai, jog Europa išsisėmė ir turi apleisti pasaulio lyderės pozicijas. Tačiau XXI a. parodė, jog Europos istorija klostosi būtent tokia linkme.

Apibūdindamas šiandieninę Europos padėtį, istorikas Senąjį žemyną įvardijo kaip pavargusį. Č. Laurinavičius kritiškai kalbėjo apie Europos Sąjungos istoriją. „Europos Sąjunga yra kažkas priešinga ryžtingiems sprendimams“, – samprotavo istorikas.

Ateities pasaulio perspektyva istorikas įvardijo ne Europos Sąjungą, o neabejotiną Rusijos, Indijos, Kinijos šalių augimą.

Virginijus Lepeška: „Spartėja europietiško identiteto formavimasis“

Paprašytas papasakoti apie šiandieninę mūsų šalies visuomenės psichologinę būklę, V. Lepeška pažymėjo, jog dabartiniai krizės procesai atsiliepia žmonių nuotaikoms, tad paskutiniu metu vis daugiau gyventojų linkę į depresiją, neapgalvotus sprendimus.

Tačiau psichologas pabrėžė, kad mūsų šalis nėra išskirtinė, tokie patys visuomenės procesai vyksta ir kitose Europos šalyse. Kita vertus, visuomenė sunkmečiu linkusi konsoliduotis, ieškoti išeities.

Pastaruoju metu mūsų visuomenėje, anot psichologo, vyksta europietiško identiteto formavimasis. „Galima pastebėti, kad dažnas jaunuolis baigęs mokslus užsienyje ir likęs ten gyventi, save įvardins kaip Europos pilietį“, – teigė V. Lepeška.

Į diskusiją įsitraukė Europos Sąjungos ateitimi besidomintis jaunimas. Autorės nuotr.
Į diskusiją įsitraukė Europos Sąjungos ateitimi besidomintis jaunimas. Autorės nuotr.
Patalpinta: Lietuvoje