Po „Snoro“ nacionalizacijos – klausimai dėl „Lietuvos ryto“ likimo
„Snoro“ banko ir jo antrinių bendrovių nacionalizavimas pažėrė klausimų, kas laukia didžiausio šalies dienraščio „Lietuvos rytas“. Vyriausybė tvirtina, kad jai nereikia nei banko, nei žiniasklaidos akcijų, dienraščio vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas nuo komentarų susilaiko, o DELFI kalbintas ekspertas prognozuoja, kad „Lietuvos rytas“ bus parduotas.
35,64 proc. dienraščio „Lietuvos rytas” akcijų priklauso bendrovei „Snoro Media Investicijos“. Tai – antrinė banko „Snoras” bendrovė.
Kultūros ministerijai pateiktose ataskaitose nurodoma, kad be „Snoro Media Investicijos“ turimų 35,64 proc. dienraščio akcijų, 26,70 proc. priklauso dienraščio vyriausiajam redaktoriui G. Vainauskui, 13,07 proc. – buvusiam bendrovės direktoriui Vidmantui Strimaičiui. Bendrovė „Lietuvos rytas“ valdo po 100 proc. bendrovės „Ekstra žurnalas“, „Lrytas“, „Lietuvos ryto televizija“ akcijų.
„Vyriausybė, manau, neketina būti akcininke nei čiuožimo arenų, nei žiniasklaidos priemonių, nei netgi banko“, – paklausta, koks likimas laukia antrinės nacionalizuoto banko „Snoras“ įmonės, kuri valdo dalį dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų, trečiadienio vakarą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak ministrės, nacionalizuotas bankas iš karto pagerėjus padėčiai turės būti privatizuotas – taip nurodo finansinio tvarumo įstatymas.
Kas keisis įmonėje pasikeitus didžiausiam akcininkui, G. Vainauskas nekalba. „Aš neturiu ką komentuoti“, – į DELFI skambutį reagavo G. Vainauskas, po šių žodžių suskubęs baigti pokalbį.
„Mes tik bandome įvertinti padėtį (…) Dar per anksti kažką sakyti“, – į klausimą, kas laukia antrinių „Snoro“ įmonių, tarp jų ir „Lietuvos ryto“, ketvirtadienį žurnalistams atsakė laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simonas Freakley.
Ekspertas: „Lietuvos rytas“ bus parduotas, tik klausimas, kaip
DELFI kalbintas, tačiau oficialiai šia tema būti cituojamas nesutikęs analitikas spėjo, kad „Lietuvos rytas“ bus parduotas. Pašnekovas spėja, kad kaip „Lietuvos rytas“ bus pardavinėjimas, priklausys nuo akcininkų sutarties. Analitiko svarstymais, pagal ją greičiausiai bus numatyta drag-along, arba „ištempimo“ teisė, kurią sau turėjo būti pasilikęs „Snoras“.
„Tai reiškia, kad kai jie nuspręs parduoti, kiti akcininkai jį irgi privalės kartu parduoti. Bet niekur nedingsta kitų akcininkų pirmos rankos teisė“, – aiškino analitikas. Jo teigimu, piešiama schema nebūtinai bus tokia, tačiau tai būtų tipinis sandoris tarp privačių šalių.
„Jei būčiau Lietuvoje veikiantis žiniasklaidos koncernas, turintis šiek tiek pinigų arba galintis jų paprašyti iš mamos, aš galąsčiau aštrius kalavijus. (…) Kaip manote, kiek, plačiai apibrėžiant, „Lietuvos rytas“ realiai turi rinkos? Nieko neturi, jo įtaka mažai verta. Jei straipsnis prieš dvi dienas absoliučiai nieko nepasiekė, tai rodo agoniją, supratimą, kad tavo laikas praėjo“, – svarstė ekspertas, spėjantis, kad atsiras norinčių įsigyti „Lietuvos rytą“.
Jis skeptiškai įvertino „Lietuvos ryto televizijos“ vertę, tačiau sutiko, kad vertingi didžiausias šalies dienraštis ir vienas populiariausių portalų. Pašnekovas abejoja, kad „Lietuvos ryto“ likimą spręs šalies Vyriausybė – esą institucijų profesionalumas nacionalizuojant „Snorą“, paskirtas profesionalus laikinasis administratorius rodo, kad valstybė neturės absoliučiai jokios įtakos tam, kas „dukterinėse įmonėse veikia operaciniu lygmeniu“.
„Manau, netgi bus paradoksas, kad valstybei priklausys blokuojantis „Lietuvos ryto“ paketas, o jis toliau pūliuos tokius kliedesius, kuriuos šiandien pūliuoja“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekspertas spėjo, kad G. Vainauskas turės įtakos tiek, kiek leidžia akcininkų sutartis ir finansinės galimybės pasinaudoti pirmos rankos teise. Galbūt, svarsto pašnekovas, jis susiras finansinį partnerį, kuris patikės jo verslo planu. „Neaišku, ar Lietuvoje tokių naivių žmonių bėra. Rusijoje jų tikrai rasi“, – ironizavo pašnekovas.
Šaltinis: delfi.lt
