Euro zonos šalių krizė atneš nuostolių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko diskusija „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai?“ Šiame forume siekta aptarti euro zonos ekonominę ir finansinę padėtį bei Europos Sąjungos ir jos valstybių nutarimus, sprendžiant Pietų Europos šalių finansines bėdas. Diskusijoje dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Verslo žurnalistų klubo narė ir naujienų agentūros Mergelmarket korespondentė Lietuvoje Agnė Mažeikė, BNS žurnalistas Vaidotas Beniušis.
Pasisakymus komentavo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas. Diskusiją palaikė Verslo žurnalistų klubo nariai, ekonomikos analitikai ir Vilniaus universiteto studentai.
Renginio moderatorius prof. R. Vilpišauskas akcentavo, kad šio susitikimo metu bus svarstomi klausimai susiję su euro zonos krizės priežastimis, jos ilgaamžiškumu ir galimomis pasekmėmis.
Finansų ministrė I. Šimonytė teigė, kad šiuo metu Pietų Europoje įvykiai nulemti pamatinių problemų, atskirų valstybių elgsenos ir tų valstybių, kurios mano turinčios teisę kelti aukštus reikalavimus kitoms šalims. Susiklostė padėtis, kai niekas negali įvardinti, kokio probūdžio tai yra krizė: skolų krizė, atskirų šalių, globali ar euro zonos problema. Ministrė pajuokavo, kad atsakymai į šiuos klausimus tiesiog verti Nobelio premijos.
Lietuvos atžvilgiu didelė problema yra ta, kad vykstanti krizė truputį atskyrė euro zonos šalis nuo likusios Europos. Padėtis yra sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad šalys neturi žinoti smulkiau apie tai, kas vyksta. Lietuva yra priklausoma nuo euro zonos šalių, kadangi su jomis turime prekybos ryšius. „Todėl mes esame prisirišę prie euro kaip valiutos inkaro“, – sakė I. Šimonytė. Prof. R. Vilpišauskui paklausus apie sankcijas, kurios galėtų būti taikomos mūsų šaliai, jeigu viršytume viešųjų finansų deficitą, ministrė atsakė: „Tikimybė lygi nuliui. Sankcijos numatomos tik euro zonos valstybėms“. Tačiau viršijus deficito ribą, Lietuva gali netekti nebent Europos Sąjungos fondų paramos naujiems projektams.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas plėtojo finansų ministrės išsakytas mintis. Graikijos išlaidavimas yra didžiulis, įsiskolinimai – milžiniški. Jis taip pat akcentavo, kad Graikija visada viršijo stabilumo kriterijus, o neprincipingas jų laikymasis leido problemai tik didėti. Pirmą kartą šalis su deficito problema susidūrė 2008 metais. Graikija yra šalis, norinti gyventi taip, kaip gyvena kitos Vakarų Europos šalys, tačiau tam neturi tvirto ekonominio pagrindo. „Problemų šerdis – liguista priklausomybė nuo pigaus skolinimosi. Manau, tai pagrindinė problema“, – sakė LB pirmininkas. Manoma, jog euro zonos krizė peveiks Lietuvos ekonomiką – nuvertėjęs euras didins infliaciją Lietuvoje, gali sulėtėti eksporto plėtra, finansų sumažinimas neigiamai paveiks kreditavimą šalyje, brangs valdžios sektoriaus skolų refinansavimas.
Prof. J. Čičinskas teigė, kad dar niekas negali pasakyti, kas bus ateityje, kadangi socialiniai mokslai tiesiog negali į tokius klausimus atsakyti. Krizės priežastys yra vidinės, kadangi ne viskas buvo apgalvota formuojant euro zoną. Profesorius taip pat sutiko su finansų ministrės pozicija kaip reikia tvarkytis su krizėmis: daug nesiskolinti, gyventi pagal pajamas. Kitaip sakant, mąstyti ūkiškai.
Prof. R. Vilpišauskas sakė, kad Graikija jau nuo krizės pradžios smarkiai atlaisvino savo rinką. Todėl jai arba reikės skirtis su euro zona, arba jai bus siūlomos pinigų injekcijos su sąlyga, kad šalis imsis finansinių reformų.
Diskusijoje buvo iškelta nemažai ir kitų klausimų, tarp jų ir apie euro krizę, euro įvedimą Lietuvoje. Žurnalistai Agnė Mažeikė ir Vaidotas Beniušis akcentavo, kad euro žlugimo grėsmė iš tiesų kelia žmonėms nerimą, kadangi jie nežino kokia valiuta laikyti savo santaupas. Taip pat neaiški ir euro įvedimo data.
Vaidotas Beniušis pateikė skaidres su Lietuvos politikų mintimis. Premjeras teigia, kad euras bus įvestas 2012 metais, o Prezidentė mano, kad nereikėtų spekuliuoti datomis. Todėl šiuo atveju iškyla patiklumo problema, kadangi valstybės institucijos nesugeba operatyviai komunikuoti. Galima daryti išvadą, kad žiniasklaidoje trūksta nuoseklios informacijos apie euro krizę pateikimo, išsamesnės analizės. Diskusijos apie eurą metu prof. R. Vilpišauskui kilo klausimas – kodėl ne euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo metu pirmadienį Latvija vienintelė entuziastingai išreiškė norą nori įsivesti eurą. I. Šimonytė paaiškino: Latvija turi tarptautinę finansinę paramą.
Viena įdomiausių diskusijos akimirkų buvo ta, kad finansų ministrė pateikė dar vieną galimą euro zonos krizės priežastį – ji kalbėjo apie pietiečių mentalitetą. Anot ministrės, faktas, kad visos sunkumų turinčios valstybės yra pietiečių, nėra sutapimas. Todėl iš karto kyla pamąstymų, susijusių su šių šalių gyventojų moralinėmis vertybėmis, vidinėmis krizėmis. Sakykim, Graikijoje kyla tokių problemų: taksistų rinkos liberalizavimas, vyksta streikai, atsisakoma dirbti, kai šaliai gresia bankrotas. Sunku pasakyti žmonėms, kad nebegalite gyventi taip, kaip gyvenote daug dešimtmečių ir, kad reikia dirbti.
„Faktas – nors turime bendrą rinką, bet per krizę pamatome skirtumus, kuriais galima pagrįsti mentaliteto krizę“, – sakė I. Šimonytė. Vienas diskusijos dalyvių paprieštaravo mentaliteto idėjai teigdamas, kad lietuviai yra panašūs į graikus ir kitus pietiečius santykiu su valstybe, mokesčių nemokėjimu, pasitikėjimo valdžią stoka, korupcijos apraiškomis. Nebent skiriasi liberalumo jausmu. Finansų ministrė pritarė, kad šiuo aspektu esama panašumų.