Amala Sonja Meiwes: žiniasklaida turėtų dirbti imigrantų integracijos naudai

Amala S. Meiwes nagrinėja „The Lithuanian Tribune“ ir „lrytas.lt“ publikacijas apie migraciją. Audriaus Dabrovolsko nuotr.
Amala S. Meiwes nagrinėja „The Lithuanian Tribune“ ir „lrytas.lt“ publikacijas apie migraciją. Audriaus Dabrovolsko nuotr.

Iš Vokietijos kilusi indų kilmės Amala Sonja Meiwes – neseniai baigė magistrantūros studijas Švedijos Malmės universitete. Šiuo metu ji atlieka praktiką Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute, kuris yra tarptautinio projekto „Dėmesio centre – migrantai” partneris. Amala turi patirties savanorystės organizacijose. Ji aktyviai dalyvavo Švedijos Raudonojo Kryžiaus, Indijos Pirminio Pasitikėjimo, Nyderlandų savanorystės organizacijų veikloje (Swedish Red Cross Youth, Prime Trust, Amnesty International Maastricht Students).

Kas lėmė Jūsų apsisprendimą dalyvauti projekte „Dėmesio centre – migrantai“?

Iš tikrųjų tai buvo atsitiktinumas, nes kaip tik rašiau baigiamąjį magistro darbą apie migraciją, taip pat buvau klausiusi paskaitų diasporos ir migracijos klausimais. Taigi domiuosi šia tema, nors specialiai neieškojau jos.

Kaip sužinojote apie šį projektą?

Vienas studentas tiesiog įkėlė nuorodą „Facebook“ socialiniame tinkle.

Koks projekto pagrindinis tikslas?

Pagrindinis tikslas – išanalizuoti, kaip žiniasklaida pristato migraciją.

Kokios yra konkrečios Jūsų pareigos šiame projekte?

Aš peržiūriu anglišką „The Lithuania Tribune“ laikraščio versiją, portalą „lrytas.lt“. Ten ieškau straipsnių, kurie būtų susiję su migracija ir emigracija, ir tada juos apibendrinu. Beje, „lrytas.lt“ skaitau naudodamasi „Google translate“. Vėliau šių straipsnių apžvalgos bus publikuojamos http://www.mits-eu.org/ puslapyje. Kita mano užduotis yra parašyti du mokslinius straipsnius apie migraciją Vokietijoje.

Kuo Jums patinka veikla savanorystės organizacijose, taip pat ir šiame projekte?

Visų pirma – nauji kontaktai ir idėjos, kurias skelbia šie projektai. Aš mėgstu išmokti naujų dalykų ir jų išmokti dalyvaudama veikloje. Neabejotinai darbas su užsienio studentais yra įdomi patirtis.

Kokia yra neigiama savanoriavimo pusė?

Amalai bendravimas su skirtingais žmonėmis visada tarsi naujas iššūkis. Audriaus Dabrovolsko nuotr.
Amalai bendravimas su skirtingais žmonėmis visada tarsi naujas iššūkis. Audriaus Dabrovolsko nuotr.

Visada sunku pasiekti svarių rezultatų. Net jeigu organizuoji, tarkim, kino vakarą apie žmogaus teisių pažeidimus, tik dalis žmonių ateis, kurie jau ir taip seniai tuo domisi. Nauji žmonės ateina retai. Kartais tiesiog jauti, jog nieko nepakeiti. Tačiau neveikimas taip pat juk nepadeda.

Kokios patirties įgijote savanorystės organizacijose?

Išmokau kantrumo. Išmokau derėtis ir atsitraukti bei pasakyti, kad mano idėjos lygiavertės kitų žmonių idėjoms. Taip pat išmokau, ką daryti, kad mano idėjos taptų labiau suprantamos žmonėms. Bendravimas su skirtingais žmonėmis man visada tarsi iššūkis.

Kaip žiniasklaida turėtų pristatyti imigrantus visuomenei?

Tai labai sudėtingas klausimas. Aš manau, kad žiniasklaida turi sudėtingą uždavinį. Viena vertus, ji turėtų pristatyti migraciją kaip visuomeninį reiškinį, tačiau dažnai perdeda jos įtaką. Žiniasklaidos priemonės galėtų padėti visuomenei tapti labiau daugiakultūriška, daugiau politikų turėtų prisidėti kuriant, pavyzdžiui, integracijos programas imigrantams, kalbų kursus. Žiniasklaida turėtų išlaikyti balansą tarp labai išsiskiriančių migracijos ir kasdienio gyvenimo istorijų. Ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, kur gyvena daug musulmonų, didelė grėsmė yra terorizmas. Žiniasklaida linkusi pateikti stereotipizuotą musulmonų įvaizdį.

Kaip siūlytumėte pasiekti didesnį objektyvumą?

Pirma – reiktų atskirti žiniasklaidą ir politiką. Taip pat žurnalistai turėtų akcentuoti, jog rašo apie vieną žmogų ar šeimą, bet ne visą tautą.

Tad koks vaidmuo tenka žiniasklaidai? Ar ji turi tiesiog pristatyti imigrantus, migrantus ir jų kultūrą?

Aš nežinau, ar žiniasklaida daro įtaką visuomenei, ar žmonės daro įtaką jai. Aš viliuosi, jog žurnalistika gali pasikeisti. Man nepatinka pabrėžti kultūriniai pristatymai, nes tai išryškina skirtumus tarp žmonių ir tai jokiu būdu niekam nepadeda. Užtenka tam tikrų kultūros renginių. Vokietijoje organizavome diskusiją, kurioje vienas žmogus pasisakė apie tai, kad musulmonai yra kalti dėl sociopolitinių problemų. Manau, žurnalistai ir visa žiniasklaidos sistema turėtų dirbti imigrantų integracijos naudai, imigrantai neturėtų būti pristatomi kaip išskirtinė visuomenės grupė.  Kodėl imigrantas turėtų būti svarbesnis nei kuris nors kitas valstybės pilietis?

Ar užtenka tokių projektų, jog žiniasklaida sklandžiau visuomenei pateiktų emigracijos ir migracijos problematiką?

Tikrai ne. Nemanau, jog šis projektas gali pasiekti visus. Tiesiog auditorija turėtų būti platesnė.

Patalpinta: Interviu, Žiniasklaida