10 klausimų ir atsakymų apie naują „Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros programą
Vilniaus universitetas šiais metais priims į naują “Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros programą. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa, kurios tikslas rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos profesionalus. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto kuruojamoje studijų programoje bus galima įgyti tiriamosios žurnalistikos magistro kvalifikaciją. Kviečiami studijuoti visi turintys universitetinį bakalauro diplomą (baigusieji ne komunikacijos ir informacijos krypties studijas laikys stojamąjį egzaminą). Į klausimus apie „Analitinės žurnalistikos“ programą atsako VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius prof. dr. Žygintas Pečiulis.
Kas naujo šioje programoje?
Viskas. Nauji studijų tikslai, dalykai. Svarbiausia naujovė – siekis rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos profesionalus.
O anksčiau buvo rengiami nekokybiško turinio profesionalai?
Kai kalbame apie kokybišką turinį, turime galvoje įsigilinimo į temą, analizės skirtumus. Ir informacinė žurnalistika gali ir turi būti kokybiška, tačiau reporterio tikslas – kuo greičiau pranešti apie įvykius. Analitinė žurnalistika leidžia į faktus ir reiškinius pažvelgti giliau, iš tam tikros laiko distancijos. Gyvenimo reiškiniai grupuojami, analizuojami, komentuojami.
Kas gali studijuoti „Analitinės žurnalistikos“ programoje?
Kiekvienas, turintis universitetinį bakalauro diplomą.
Negi kiekvienas gali būti žurnalistu?
Pradėkime nuo to, kad kiekvienas geba rašyti ir mąstyti. Daugelis žmonių yra kūrybingi, tačiau patys to nežino. Kaip tame šūkyje ant Šiuolaikinio meno centro: „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino“. Mūsų tikslas – ieškoti deimančiukų, kūrybingų žmonių, pamėginti išryškinti įgimtus ir bakalauro studijų metu įgytus gebėjimus.
O baigusieji žurnalistiką?
Ir jūs labai laukiami, nes būtent dabar išryškėja žurnalistikos bakalauro ir magistro studijų programų siekių skirtumai: bakalauras – informacinė žurnalistika (reporteris), magistras – analitinė žurnalistika (apžvalgininkas, komentatorius). Tai, kas išmokta bakalauro studijose, pravers, tačiau magistrantūroje bus einama toliau ir giliau. Studentai galės specializuotis politikos ekonomikos arba kultūros meno srityse, išklausys specialius kursus, kuriuos skaitys žinomi mokslininkai, šiomis temomis rašantys žiniasklaidoje.
Ar galima būtų išgirsti keletą pavardžių?
Teatrologės Rasa Vasinauskaitė, Vita Mozūraitė, muzikos ekspertai Antanas Kučinskas ir Jonas Vilimas, ekonomistai Aušra Maldeikienė, Ramūnas Vilpišauskas, filosofas Kęstutis Kirtiklis, medijų tyrėjai Algimantas Šindeikis, Margarita Matulytė, Deimantas Jastramskis, Andrius Vaišnys, Mantas Martišius.
Kas bus rengiama „Analitinės žurnalistikos“ programoje. Žurnalistai ar žiniasklaidos tyrėjai?
Žurnalistai, suvokiantys masinės komunikacijos procesus. Tačiau svarbiausias tikslas – žurnalistikos profesionalas, galėsiantis dirbti specializuotuose leidiniuose ar universalių leidinių teminiuose skyriuose.
Ko bus daugiau – teorijos ar praktikos?
Visko. Tačiau palyginti su ankstesnėmis magistrantūros studijomis kūrybinių darbų bus daugiau. Studentai rašys žurnalistinius tekstus studijuodami teorijos ar istorijos dalykus, rengs kūrybinius projektus modeliuojamose redakcijose, atliks praktiką žiniasklaidoje.
Ar visi bus priimami vienodomis sąlygomis?
Ne. Baigusieji komunikacijos ir informacijos krypties bakalauro studijas (nuo 2010 metų – Informacijos paslaugų, Viešųjų ryšių, Leidybos, Žurnalistikos ir Komunikacijos krypčių bakalauro studijas) stojamojo egzamino nelaikys. Visų kitų krypčių bakalaurai birželio 25 dieną laikys stojamąjį egzaminą.
Pasakykite dar bent vieną argumentą, kodėl verta rinktis „Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros studijas?
Šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno kaimynystė. Nepraleisčiau progos studijuoti ir drauge mėgautis senamiesčio aura.
Ačiū Jums už atsakymus.
Informacija apie kūrybinį konkursą į žurnalistikos bakalauro studijas 2012
