Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka jau penkeri metai mėgina pritaikyti savo patalpas neįgaliesiems, tačiau, kada visaverčiais bibliotekos lankytojais galės pasijusti ir judėjimo negalią turintys žmonės, lieka neaišku.

Būtina, bet vėluojama

„2006 metais gavome finansavimą iš Valstybės investicijų programos bibliotekai rekonstruoti, tačiau dėl lėšų skyrimo netolygumo ir nepakankamo kiekio patalpų rekonstravimo darbai nebus baigti 2012 metais, kaip numatyta projekte“, – teigė Jelena Žilinskienė, direktoriaus pavaduotoja ūkiui ir statyboms.

Į klausimą, kada bibliotekos rekonstravimo darbai, kurių viena iš sudedamųjų dalių yra patalpų pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenimis, bus baigti, J. Žilinskienė negalėjo atsakyti: „Kada bus pabaigti remonto darbai, niekas jums neatsakys. Norėtumėme kuo greičiau, tačiau kol kas esame įvykdę tik 23 procentus viso projekto.“

J. Žilinskienė pabrėžė, kad pastato pritaikymas žmonėms su negalia yra būtinas: „Pagal reikalavimus bet koks objektas, kuris yra visuomeninės kultūros paskirties, privalo būti pritaikytas žmonėms su negalia.“ Pašnekovė sutiko, kad šiandien tiek vaikų, tiek suaugusių bibliotekos skyriai nėra pritaikyti lankytojams, sėdintiems vežimėlyje.

Tik tarnybinės patalpos

Šiuo metu žmones, prikaustytus prie invalido vežimėlio, pasitinka siauros centrinės bibliotekos durys, pro kurias neįgalieji sunkiai galėtų patekti į pastatą, o neįveikiamu iššūkiu tampa laiptai, vedantys į antrajame ir trečiajame aukštuose esančią skaityklą ir abonementą.

Kaip po rekonstrukcijos darbų turėtų atrodyti biblioteka, apibrėžia statybos techniniai reglamentai. „Svarbiausia žmonių patekimas į pastatą, turi būti įrengta nuovaža. Taip pat žmogus turi judėti laisvai ne tik tiesiai, bet ir į šonus. Kiekviename pastato aukšte privalo būti įrengtas tualetas, o centrinėje pastato dalyje – liftas“, – reikalavimų sąrašą vardijo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja ūkio ir statybos reikalams, patikinusi, kad po rekonstrukcijos tiek vaikų, tiek suagusiųjų biblioteka bus pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Šiuo metu neįgaliesiems pritaikytos tik tarnybinės patalpos.

Kol kas – tik ženkliukas

Šiandien patekus į centrinį bibliotekos pastatą ant pirmojo aukšto sienos priklijuotas lipdukas, žymintis neįgalų asmenį, tačiau nei lifto, nei kitų judėjimo negalią turinčių asmenų palengvinimui skirtų įrenginių nematyti. Paklausta, ką reiškia tas žymėjimas, J. Žilinskienė atsakė: „Kažkada buvo mažas remontas. Norėjome ir bandėme kažką padaryti iš savo lėšų, kad galėtų į biblioteką patekti šie asmenys. Tačiau nepavyko – pritrūko finansavimo. Tai buvo tik vaikiški žaidimai.“

Nešė kareiviai

Nors bibliotekos patalpos nėra pritaikytos žmonėms su negalia, tačiau tai netrukdo bibliotekos darbuotojams kartu su neįgaliųjų organizacija rengti įvairius renginius.

„Bendravome su organizacija „Mažoji Guboja“ nuo 2000 metų. Organizavome parodas, jų darbelių muges. Vaikai su negalia vaidino spektaklį „Coliukė“ mūsų bibliotekoje“, – prisiminė Rūta Skorupskaitė, atsakinga už renginių organizavimą. Bibliotekos darbuotoja pasakojo, kad šiuo metu ryšiai su neįgaliųjų organizacijomis nutrūkę: „Palaikome tik asmeninius ryšius.“

Ankstesnį bendradarbiavimą su neįgaliųjų organizacija prisiminė ir J. Žilinskienė: „1996-1998 metais mes mėginome bendrauti su jų bendruomene, buvo atvykęs pirmininkas. Tada ir prasidėjo mąstymas apie bibliotekos pritaikymą žmonėms su specialiais poreikiais, bet visa tai nepavyko dėl lėšų trūkumo“, – sakė direktoriaus pavaduotoja ūkio ir statyboms reikalams ir pridūrė, kad, kai vyko renginiai, organizuoti kartu su neįgaliaisias, juos į biblioteką laiptais užnešė kareiviai.

Raštai negelbsti

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis teigė, kad jų organizacija siuntė oficialius raštus į Neįgaliųjų departamentą, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Prezidentūrą, siekdami paskatinti greitesnį visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą žmonėms su negalia.

„Tokie raštai, sakyčiau, nelabai paskatina greitesnį procesą. Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, bet manau, apie 90 procentų visuomeninės kultūrinės paskirties pastatų nėra pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią.“

Neįgaliųjų draugija imasi iniciatyvos ir šiuo metu naudodamiesi socialinės integracijos programa pateikė paraišką atlikti tyrimą. „Sieksime išsiaiškinti, kiek visoje Lietuvoje yra pastatų, į kuriuos gali patekti neįgalieji.“ Anot Z. Jančauskio, tokio tyrimo rezultatai bus konstruktyvūs argumentai.

Susiję