Prof. dr. Žygintas Pečiulis: kiek dar liko tradicinei televizijai?

Štai kaip knygoje „Televizijos pabaiga“ rašo prancūzų medijų tyrėjas J.-L. Missika: „TV nyksta iš mūsų akių, ji prapuola ekranų okeane, terminaluose, tinkluose, nešiojamuosiuose ir mobiliuosiuose prietaisuose. Ji sprogsta programų puokštėmis, smulkėja ultrateminiais kanalais, išparceliuojama užsakomaisiais video-, pakuojama mobiliųjų push tarnybose, kraunama internete, podcaste, personalizuojama bloguose ir vloguose. Ji visur ir niekur. Vaizdų vis daugiau, o TV – vis mažiau“.

Kam kelti paniką? Vaizdai niekur nedingsta. Priešingai, jų daugėja. Tačiau kodėl apverkiama televizija? Čia turėtume pasiaiškinti, kas yra, bent jau iki šiol buvo televizija?

Tradicinė ir naujoji televizija

Kas būdinga tradicinei (klasikinei) televizijai? Tai – nepertraukiamas programų srautas, siunčiamas menkai įsivaizduojamai auditorijai (juk programų kūrėjai nežino, kas konkrečiai jas žiūri). Žiūrovas yra palyginti pasyvus, tegalintis perjungti kanalą, tačiau neturintis galimybės kaip nors veikti programų srauto. Tradicinės televizijos programomis siekiama sukaupti kuo didesnę auditoriją ir ją išmainyti į reklamos pinigus.

Nors analoginio transliavimo technologija nėra tobula, tačiau mus įpratino vienu metu žiūrėti tas pačias laidas, vadinasi, tapti laikinai televizijos suburtos bendruomenės dalimi.

Nors didžioji auditorijos dalis televiziją vis dar žiūri tradiciniu būdu – atviros prieigos antžeminio transliavimo ar kabeliniais tinklais -, tačiau vis labiau plinta alternatyvūs televizijos programų pateikimo būdai. Naudojamasi mišria integruoto vaizdo grotuvo su standžiuoju disku technologija, leidžiančia žiūrėti tiesiogines transliacijas ir peržiūrėti įrašytas laidas.

Vis dažniau audiovizualinės informacijos ieškoma internete. Jame galima pasitelkti automatinę pageidaujamų kūrinių iešką (robotizuotos sistemos), indeksaciją (kūrinių dokumentavimą ir praturtinimą papildoma informacija), fiksuotų vaizdo epizodų arba tiesioginį transliavimą.

Ilgai buvusi salono pažiba, TV palieka namus. Procesas prasidėjo atsiradus nešiojamiems televizoriams, vėliau CNN ir MTV pasiūlius programas viešbučiams, oro uostams, barams. Dabar TV keliasi į mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius. Prognozuojami įvairūs mobiliosios televizijos vartojimo variantai. Nešiojamas ekranas, kaip alternatyva stacionariajam televizoriui, tarsi antrasis namų ekranas. Televizijos funkcija mobiliajame telefone gali būti pasitelkiama tuomet, kai nėra kitos galimybės sužinoti svarbią naujieną (žinios, sporto varžybos). Mobilioji televizija keliaujančiam pakeičia spaudą ir radiją. Jiems gali būti siūloma specialaus turinio informacija apie lankomą regioną, vaizdo gido paslauga.

Nedideliam ekranui kuriamos specialios programos – miniserijos, trumpi epizodai (komiškos scenos ar gražiausi savaitės įvarčiai). Kita vertus, dar nežinome, kokie gali ateityje būti mobiliojo žiūrovo poreikiai, nes naujosioms technologijoms paprastai taikome senųjų elgsenos ir vartojimo įpročių stereotipus. Kaip ir televizijos pradžioje, mobiliesiems ekranams pritaikytose programose vyrauja stambūs planai, sulėtintas ir kartojamas vaizdas.

Telekompas ar kompotelis?

Kalbant apie televizijos integravimą į kitus informacijos perdavimo kanalus, dažniausiai pabrėžiama, jog programos srautą (transliavimą) keičia tiesioginių mainų, konkretaus pasirinkimo logika (komutavimas). Tai – esminiai pokyčiai, nes efemeriškas, tik transliacijos metu egzistuojantis tradicinės televizijos srautas dabar gali būti sustingdomas, archyvuojamas (vaizdo saugyklos ir audiovizualinių kūrinių ieškos sistemos „Blinkx“, „Yahoo! Video“, „Google Video“). Buvusi masinė ir pasyvi auditorija tampa pavieniais vartotojais, galinčiais susidaryti savą programą.

Tokiems vartotojams pritaikomas ir programų turinys. Pusvalandinius tradicinės televizijos epizodus keičia kompaktiški vos keleto minučių interneto webizodai, siūlomi nauji, primenantys interaktyvius žaidimus, dramaturgijos metodai. Taikomasi prie naujų žiūrėjimo įpročių. Paaiškėjus, kad žiūrovai pasinaudoja galimybe praleisti reklamos pranešimus, buvo pasiūlyta technologinių sprendimų tiems, kurie žiūri televizorių su integruotu standžiuoju disku (prasukant reklamą, ekrane pasirodo produkto logotipas; prieš peržiūrėdamas vaizdo kūrinį internete, būtinai turi pasižiūrėti reklamą).

Taikomi nauji ryšio su auditorija būdai: priminimas – laidų anonsai siunčiami elektroniniu paštu ar mobiliuoju telefonu; personalusis kanalas – klientui transliuojama individuali programa su tiksliniais reklamos pranešimais.

Nežinia, kuriai technologijai (ekrano tipui) teiks pirmenybę televizijos žiūrovai: tradicinio televizoriaus, kompiuterio, nešiojamojo kompiuterio, mobiliojo telefono. Dar neseniai buvo manoma, kad būsimosios universaliosios komunikacinės sistemos centru taps kompiuterio ir televizijos imtuvo hibridas (telekompas, kompotelis). Nešiojamieji kompiuteriai, bevielis interneto ryšys, o dabar ir mobiliosios televizijos galimybės sujaukė audiovizualinės masinės komunikacijos raidos prognozes. Kai kurie medijų tyrinėtojai mano, kad būtent mobilusis telefonas gali virsti įrenginiu, galėsiančiu priimti ir saugoti didžiulius informacijos kiekius. Su tiuneriu (leidžiančiu prisijungti prie kitų informacijos šaltinių) ir modemu (per kurį galima užmegzti interaktyvų ryšį) sujungtas mobilusis telefonas galėtų tapti naujos kartos komunikacinės tarnybos centru.

Išlikimą lems tinginiai

Esminis įvairių medijų susiliejimo bruožas – vartojimo būdo supanašėjimas. Žiūrėjimas pradeda nesiskirti nuo skaitymo, nes televizijos programų srautas vis labiau tvarkomas, archyvuojamas, o rašytinė žiniasklaida, priešingai, tampa nuolat papildomu informaciniu srautu.

Pakalbėkime dar apie vieną tradicinei televizijai gręsiantį pavojų. Juk jau šiandien galima apsieiti be televizijos kompanijų, siųstuvų, perdavimo linijų. Mažėjantys audiovizualinių produktų rengimo ir perdavimo kaštai leidžia kiekvienam norinčiam interneto tinklais perduoti savo sukurtus kūrinius. Būtent perdavimo pigumas turėtų išplėsti eksperimentų galimybes, kurias šiandien dar varžo kanalų didelės gamybos ir transliavimo kainos.

Naujos technologinės galimybės leidžia kurti naująja dalyvavimo arba susitikimų televiziją, kurios vienkryptį transliavimą keičia įvairios tarpusavio komunikacijos formos, iš esmės keičiančios ir programų turinį. Rytdienos televizija galėtų derinti tiesioginių ir užsakytų programų pasiūlą, iš anksto parengtų kūrinių transliavimą ir interaktyvaus bendravimo seansus. Galimas daiktas, kad vaizdo ir garso programų kūrimas taps mūsų saviraiškos ir bendravimo forma. Masinės komunikacijos analitikai tokią piliečių iniciatyvą laiko besiformuojančiu trečiuoju audiovizualiniu sektoriumi, interesų televizija, kuri atsiras šalia visuomeninių ir komercinių transliuotojų. Keliaujantys žmonės interneto kelionių svetainėse galės kaupti artimiesiems siunčiamus vaizdo laiškus. Unikalūs asmeniniai liudijimai, pažintinė informacija apie kitas kultūras turės ir platesnei auditorijai naudingos informacijos.

Mobilusis telefonas su integruotomis fotografavimo, filmavimo, garso įrašo ir tiesioginio transliavimo funkcijomis turėtų paskatinti naujas asmeninės audiovizualinės komunikacijos formas, kurias, be abejo, netruks pasitelkti ir tradicinė televizija.

Tradicinė televizija skatina interneto ir mobiliojo telefono formuojamos naujosios kartos pomėgį viešai eksponuoti asmeninę patirtį. Kuriamos interaktyvios laidos, kuriose televizija tėra auditorijos komunikavimo trumposiomis žinutėmis tarpininkė. Intymaus gyvenimo viešinimo tendenciją eksploatuoja realybės šou, kurių atsiradimą paskatino viešai rodomi asmeninio gyvenimo vaizdai internete.

Tarp dviejų programų sudarymo strategijų (tradicinės televizijos srauto ir internetui būdingo personalizuoto turinio pasirinkimo) įsiterpia transliavimo iš taško į tašką logika. Mobilioji televizija transformuoja interneto blogų (viešųjų dienoraščių) ir mobiliojo ryšio žinučių (SMS, MMS) kultūrą. JAV ir Japonijoje populiarėja moblogai (mobilusis interneto blogų atitikmuo). Mobiliuoju telefonu kuriami asmeniniai dienoraščiai, kuriuose susilieja įvairi raiška: fiksuoti vaizdai, tekstai, vaizdo klipai, muzika. O moblogo turinys tampa prieinamas visiems.

Akivaizdu, kad naujajai komunikacijai įtakos turės įvairūs įgūdžiai – interneto, mobiliojo telefono. Kalbama apie naują, porų visuomenę, kurioje kinta įprasti bendravimo įpročiai, šnekamąją kalbą keičia rašytine šnekamoji. Palyginti su mobiliojo telefono ar interneto vartotojų įgūdžiais, šiandien televizoriaus žiūrėjimas atrodo labai pasyvus procesas.

Įsigali pasidaryk pats principas, kuomet kiekvienas mūsų galime susidaryti asmeninį vaizdo ir garso ar rašto turinio meniu. Kita vertus, manoma, kad naujųjų informacijos vartojimo įpročių skvarbą lėtins mūsų inercija arba tingumas. Dalis auditorijos jau šiandien naudojasi interaktyviomis galimybėmis, tačiau manoma, kad didesnė auditorijos dalis rinksis iš anksto parengtą turinį. Tai turėtų išgelbėti ir tradicinę televiziją. Arba bent jau kuriam laikui pratęs jos egzistavimą. Vartotojai, žiūrintys tradicinės televizijos transliacijas, sudarys pasyviąją masinę auditoriją, o tie, kurie specialiai užsisakys audiovizualinius produktus, taps individualiais vartotojais.

Šaltinis: lzs.lt

Patalpinta: Lietuvoje, Žiniasklaida