Apie knygas ir skaitymą

„Biblioteka kiekvienam turi užtikrinti teisę į jo geidžiamą, pasirenkamą, ieškomą literatūrą“, – teigė P. Zurlys. Autorės nuotr.
„Biblioteka kiekvienam turi užtikrinti teisę į jo geidžiamą, pasirenkamą, ieškomą literatūrą“, – teigė P. Zurlys. Autorės nuotr.

Saulėtą penktadienio rytą į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteką. Ne, nebuvau ta stropuolė, kuri bibliotekoje nusprendė pagilinti žinias. Manęs laukė šios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, sutikęs pasidalyti  mintimis apie knygas ir jų skaitymą.

Ar madinga dabar skaityti?

Žmonės arba skaito, arba ne. Tai priklauso nuo bibliotekų, mokyklų, šeimos. Potraukis skaityti turi atsirasti nuo mažų dienų, jį gali paskatinti labai daug įvairių stimulų. Tai gali būti kažkoks pavyzdys, kažkur mato, išgirsta apie knygą.

Taip pat labai svarbu, kad nuo pradinių klasių vaikai būtų pratinami skaityti. Jeigu jie tų įgūdžių neturi, tai vėliau suaugęs žmogus retai susidomi literatūra. Madinga ar nemadinga, manyčiau, kad nei taip, nei ne. Jeigu skaitymas teikia malonumą, žmonės skaito. Šiuo metu į biblioteką ateina nemažai skaitytojų.

Dabar kalbama apie interaktyvias knygas. Ar jos populiarėja, ar vis dar išlieka popierinis variantas?

Šiandien mes elektroninių knygų dar nelabai ir turime, o popierine forma  − per pusę milijono. Didžioji dalis leidinių šiandien leidžiama popieriniu variantu, taip pat visi ankstesni leidimai, jau nekalbant apie senąsias knygas.

Nors jos jau yra skaitmeninamos, bet šiandien tradicinė knyga išlieka pagrindinė ne tik mūsų bibliotekoje, bet, manau, viešosiose, mokslinėse bibliotekose.

Prieš keletą metų „Google“ korporacija įsipareigojo knygas  skenuoti ir kelti į internetą.

Taip, suprantu. Jeigu tau reikalinga informacija, tai kompiuteris yra nepamainomas. Gali išsitraukti tam tikrą puslapį, informaciją, tik tai, ko tau reikia. Bet, jeigu nori pajusti skaitymo malonumą, tai, man asmeniškai, skaityti knygą, jausti jos faktūrą, yra malonumas. Su kompiuteriu yra kitoks santykis. Ir, manau, kad knyga šiandien išlieka patraukli, išlieka intymumas. Kompiuteryje kartais kažkaip nevalingai nuklysti.

Žinoma, technologijos gali veikti žmones vėliau. Galbūt jie atsirinks tik tai, kas jiems įdomu. Bet juk ir skaityti knygą paėmęs žmogus kartais praverčia, skaito tik įdomesnes vietas.

Dėl to baugintis nereikia. Informacine prasme tai nėra konkurencija, tai tik privalumas. O malonumo prasme, skaitymo prasme, be abejo, yra konkurenciniai dalykai, bet šiandieniniame pasaulyje negalime sustabdyti šių procesų.

Užsiminėte, kad ne vien nuo bibliotekų priklauso, ar žmonės skaito, bet ir nuo visuomenės.

Be abejo. Labai svarbus bendras bibliotekų ir mokyklų darbas. Ir šiandien turėdami vaikų literatūros skyrių labai aktyviai bendraujame su daugeliu Vilniaus mokyklų. Būtent įvairiausi bendri renginiai skatina vaikus ateiti į biblioteką, domėtis. Jie mato, kad su knyga gali pažinti visai kitokį pasaulį. Daugelis vaikų, kurie buvo pas mus atėję, tapo bibliotekos skaitytojais ir paskui užaugę skaito.

Jeigu neskatinsime, neparodysime visų galimybių, iš kur vaikui žinoti? Iš tikrųjų vos pradėjęs į mokyklą eiti vaikas, bet kokiu klausimu informaciją randa naršydamas internete, tačiau pagalvokime kuo taps žmogus, jeigu jis taip save uždarys tik į reikalingos informacijos kevalą? Kur rasti vietos idėjoms, filosofiniams apmąstymams, svajonėms?

Knygos labai padeda žmogui.

O kaip skaitytojus gali pritraukti biblioteka?

Iš tiesų tai bibliotekoms yra didelis uždavinys ir dar didesnė atsakomybė. Visuomenei taip sparčiai modernėjant, galbūt ne visada gera linkme, norisi išlaikyti bendrąjį žmonių kultūrinį lygį, išlaikyti ryšį su knyga.

Jaunimas dabar daugiausia naudojasi kompiuteriu. Nemanau, kad tai blogai, bet supaprastina viską tik iki informacijos gavimo, taip jie netenka labai daug malonumo. Jeigu atsisako skaityti knygas ar tiesiog neturi galimybės susipažinti, ką žmonija kūrė tūkstantmečius, kas yra sukurta pasaulio klasikų, manau, kad tai yra visų mūsų ir ypač bibliotekų problema. Jos kaip tik ir turi visus tuos lobynus sukaupusi.

Bibliotekos gali ir privalo visiškai tenkinti žmonių poreikius: tiek informacinius, tiek kultūrinius, tiek kitus. Nesakau, kad visos knygos yra geros, tačiau didžioji dalis išliekamąją vertę turinčių knygų yra bibliotekos fonduose.

Kalbate, kokį didelį vaidmenį skaitymas atlieka  žmonių gyvenime. Tačiau bibliotekas reikia atnaujinti, nupirkti naujų knygų, o šiems tikslams smarkiai sumažintas finansavimas.

Deja, bet per tas vadinamąsias ekonomines krizes kultūra dažnai nukenčia labiausiai. Jeigu kūrybingi žmonės nepritekliuje sukuria šedevrus, tai bibliotekos pajunta sunkumus aštriausiai. Kai jos netenka knygų, praranda savo tikrąjį veidą, neatlieka savo misijos, tampa neįdomios ir  nepatrauklios.

Dabar reikės dešimtmečių, kad būtų atstatytas fondas. Jūs ateisite pas mane po dešimties ar penkiolikos metų ir sakysite: „Kodėl bibliotekoje nėra to laikotarpio knygų, spaudos, žurnalų, aš rašau mokslinį darbą ir man labai reikia“. Moksliniu požiūriu tai yra katastrofa.

Žinoma, žmogus knygą gali nusipirkti, pasiskolinti iš kaimyno, bet tai kasdieniniai skaitymai. Jeigu tai veikalai, kurie turėtų būti išsaugoti bibliotekose, o ten  jų nėra, tai man gaila tokios valstybės. Tiesiog liūdna. Tačiau šiandien taip yra.

Reikia skatinti ne tik skaitymą, bet reklamuoti ir pačią knygą. Kaip tai daryti? Būdų yra be galo daug. Be abejo, žinią pirmiausia paskelbi tarp savo kolegų. Aš kalbu apie literatūrą, kuri yra bibliotekose. Kai išleidžiama knyga, jūs matote per radiją, televiziją, laikraščius, rengiami įvairūs renginiai, ir žinia pasklinda.

Tačiau, jeigu mes išleidžiame profesinę literatūrą, ji skirta dažniausiai profesijos bičiuliams: mokslininkams, studentams, kolegoms bibliotekininkams. Savo bibliotekos istorijos pirmųjų tomų esame padovanoję kitoms bibliotekoms. Tai irgi reklama.

Kokios, Jūsų nuomone, knygos populiaresnės – gerai išreklamuotos ar žmonės labiau žiūri į turinį?

Manau, tai individualu. Populiariausia knyga – kuri įdomi. Yra knygų, apie kurias išgirsti ir, atrodo, būtų neblogai paskaityti. Žmogus ateina su savo interesais. Galbūt jam patinka tiktai fantastika, todėl bibliotekoje ieško tos literatūros. Bet, jeigu išgirsta apie kokį leidinį, kodėl gi nepasidomėti ir tuo? Bibliotekų pagrindinė misija – suteikti žmogui sąlygas rinktis. Kai buvo drastiškai sumažintas finansavimas, iš žmogaus buvo atimta ši galimybė. Nėra pinigų, atsiranda proga formuoti žmogaus sąmonę. Anksčiau rajonų bibliotekos neturėdavo galimybės užsisakyti laikraščių. Buvo dienraščiai, kurie palaikydavo tam tikras politines grupuotes. Tuomet partija nupirkdavo bibliotekoms savo laikraštį, ir žmonės skaitydavo, per rinkimus padėdavo. Biblioteka kiekvienam turi užtikrinti teisę į jo geidžiamą, pasirenkamą, ieškomą literatūrą.

Ar nemanote, kad dabar yra per daug leidžiama knygų? Sunku išsirinkti gerą?

Niekada nebus per daug išleistų knygų. Nesakau, kad jos visos labai vertingos ir geros. Bet vėlgi – man ta knyga atrodo nelabai vertinga, o sutinku skaitytoją ir jis sako: „Tu žinai kokią aš gerą knygą perskaičiau.“ Ir jis man duoda tą, kurią aš prastai įvertinau. Skaitytojai patys atsirenka. Iš tikrųjų prieš krizę, kai daugelis žmonių galėjo išleisti savo knygas, atsirado daug rašliavos, bet  žinokit – tų rašliavų niekas ir neskaito. Paima vienas, kitas, pamato, kad neįdomu ir kiti jau nesidomi.

Sakykite, ar Jūs pats esate savo bibliotekos skaitytojas. Dažnai imate knygas?

Taip. Esu netipiškas skaitytojas. Kai pasiimu knygą, tai kol neperskaitau, neatidedu į šalį. Dažniausiai parsinešu po darbo knygą ir ryte jau atnešu atgal, nes per naktį perskaitau. Kažkaip didžiąją knygų dalį perskaičiau būdamas moksleivis. Turėjau tokį potraukį. Perskaičiau labai daug, galbūt per jaunas skaičiau klasiką. Yra knygų, kurias po kelis kartus skaičiau. Ir dabar sugrįžtu prie jų.

Kokią matote knygų skaitymo ateitį?

Matau normalią knygų ateitį. Atsirado naujausių, įvairiausių technologijų, bet pasaulis taip staigiai nesikeičia. Knyga, gyvavusi tūkstantmečius, per penkis ar dešimt metų nenumirs. Tai rodo pasaulinės knygų mugės, kuriose matau knygų įvairovę ir jų leidimo įvairiapusiškumą.

Manau, kad knyga gali keistis: atsiras elektroninės, tokios, kokių mes dabar dar nesuvokiame. Gal tiesiog matysime prieš savo akis kažkokius tekstus ir juos mums reikės įsisavinti, o gal paskui tie patys tekstai subėgs per kažkokias antenas. Šito negaliu pasakyti, bet tradicinė knyga dar turėtų išlikti.

Nieko nėra privačiau ir individualiau, kaip paėmus knygą su ja bendrauti. Informacijos mes ieškosime naudodamiesi technologijomis, bet skaitymo malonumo mes visada grįšime prie literatūros. Jums ir mums dar negresia su knygomis atsisveikinti.

Patalpinta: Interviu, Naujienos