Tomas Balžekas: valstybė turėtų padėti žiniasklaidai sveikai gyvuoti

Į valdžią atėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos vienas iš prioritetinių siekių yra visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Tikėtina, kad tai padės sumažinti alkoholizmo mastą šalyje. Tačiau alkoholio reklama yra vienas iš žiniasklaidos pajamų šaltinių. Uždraudus reklamą sumažėtų gaunamos lėšos, nukentėtų turinys. Todėl, kad nesuprastėtų žiniasklaidos kokybė, patiriamus nuostolius galima būtų kompensuoti, o prie to taip pat galėtų prisidėti ir įstatymų leidėjai. Apie tai, kaip valstybė galėtų padėti žiniasklaidos priemonėms finansiniu atžvilgiu ir kas tokiu atveju gali nutikti, kalba internetinio naujienų portalo 15min.lt generalinis direktorius Tomas Balžekas.

Tomas Balžekas. Gedmanto Kropio nuotr.Tomas Balžekas. Gedmanto Kropio nuotr.

– Kokią dalį 15min.lt pajamų gauna iš alkoholio reklamos?

Apie penkiolika procentų.

– Siūlymų visiškai uždrausti alkoholio reklamą jau buvo ir anksčiau. Kas labiausiai nukentėtų uždraudus alkoholio reklamą 15min.lt?

Viskas. Jeigu dabar uždraustų alkoholio reklamą, reikėtų penkiolika procentų mažinti sąnaudas, kad išliktumėme tokiame pačiame lygmenyje, kokiame esame dabar. O esminės sąnaudos naujienų įmonėje yra žmonės.

– Ar galima teigti, kad patiriami nuostoliai būtų įstatymų leidėjų kaltė?

Ne. Tai yra pasirinkimas, kas mums visuomenėje yra svarbu. Ar mums svarbu turėti stiprią žiniasklaidą, ar mums svarbu nematyti reklamos ir galvoti, kad išsprendėme alkoholizmo problemą. Alkoholizmo problema yra didelė, plati ir kompleksinė ir ne alkoholio reklama yra priežastis. Man džiugu, kad valdantieji mąsto kaip spręsti šią problemą ir tikiuosi tai darys pasitelkiant švietimą, šeimą, gydymo procesus. Reklamoje dažniausia būna brangus alkoholis, o problema yra su kito lygio alkoholiu.

– Lapkričio pradžioje Aurelijus Veryga buvo minėjęs, kad valdžia galėtų kompensuoti žiniasklaidos patiriamus nuostolius dėl alkoholio reklamos draudimo, pavyzdžiui, per sveikatingumo fondą. Būtų remiamos socialinės, sveikos gyvensenos reklamos. Kokiais dar būdais valdžia galėtų atlyginti patirtą žalą?

Fondų steigimas yra gerai, jeigu fondą sudaro nepriklausoma, objektyvi, skaidri komisija, kuri turėtų aiškius tikslus, neproteguotų vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės. Tada toks finansavimo modelis gal ir veiktų. Bet Lietuvoje neretai būna kitaip, kai politinė įtaka naudojama valstybiniuose rėmimo modeliuose. Aišku, normalu, kai valstybė perka reklamos vietas iš žiniasklaidos, bet tai turi vykti skaidriai, su aiškiais tikslais, pamatuojamais rezultatais.

Galima būtų pertvarkyti iš esmės Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Šio fondo pinigai skiriami daugiausiai regioninei žiniasklaidai ir nelabai kas kreipia dėmesį kaip skirtos lėšos panaudotos. Tik nuo pernai internetinė žiniasklaida galėjo pretenduoti į nedidelę dalį to fondo lėšų. Mažame miestelyje gali būti keli leidiniai, kurie, tarkime, vienas finansuojamas savivaldybės, kitas opozicijos, dar kitas – kokio verslininko. Čia jau labiau apsimetimas žiniasklaida. Ar mes lavoną laikome prie lašelinės, ar mes norime kažką pasiekti investuodami valstybės pinigus? Šiais laikais akivaizdu, kuri žiniasklaida pranašesnė, pasiekia didesnę auditoriją, kas gali suteikti kokybiškesnį turinį.

Dar vienas variantas – turėti išskirtinę mokestinę sistemą žiniasklaidai ar autoriams. Pavyzdžiui, autorių apmokestinimo sistemos pakeitimas labai susilpnino žiniasklaidos priemones, nes reikia sumokėti daugiau mokesčių. Sumažinus mokesčius, dalis pinigų liktų mums, tačiau tai leistų mums augti, stiprėti.

– Tarkime, valdžia kompensuoja reklamos praradimus ir kartu daro įtaką žiniasklaidai. Jūs nesutinkate, priešinatės, valdžia grasina sumažinti finansavimą. Kokiomis dar priemonėmis galėtų valdžia paveikti žiniasklaidą?

Kardinalūs veiksmai nelabai įmanomi. Paprasčiausias variantas būtų per reklamos draudimus. Žiniasklaida nemirs, ji susimažins, suprastės, bet prisitaikys prie to. Kitas variantas – per įstatymų leidybą, kad apribotų veiklą.

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija pabrėždavo valstybinių banko, vaistinių ir kitų įstaigų steigimą. Kaip manote – alkoholio reklamos padarinių kompensavimas gali paversti žiniasklaidą valstybine?

Manau, kad nerealu. Visos, bent jau Vakarų, šalys stengiasi žiniasklaidai padėti, kad ji galėtų sveikai gyvuoti. Pavyzdžiui, Prancūzija planuoja apmokestinti „Google“ ir „Facebook“ vieno procento apyvartos mokesčiu ir tais pinigais finansuoti tiriamąją žurnalistiką. Arba krizės metu Prancūzija skyrė fondą, dėl kurio gyventojai galėjo prenumeruoti vieną kokį nors leidinį. Prenumerata buvo apmokama iš biudžeto. Demokratinėje visuomenėje suprantama žiniasklaidos svarba, todėl randama būdų ją finansuoti, kad nebūtų daroma įtaka jai. Kai žiniasklaida gauna pinigus, kurie priklausomi nuo politikų sprendimų, ji atsiduria rizikingoje erdvėje, kur politikas kažkiek gali manipuliuoti. Atsiranda įrankis, leidžiantis daryti įtaką žiniasklaidai per pinigus. Tas nėra sveika.

– Ar sutiktumėte būti remiami tokių fondų, pavyzdžiui, sveikatingumo?

Taip. Vertybiniu požiūriu tas būtų gerai. Kompensavimas per fondą galėtų būti laikinas dalykas, kad žiniasklaida prisitaikytų prie pokyčių ir mėgintų surasti kitas pajamas. Tačiau būtų pažeidžiamos rinkos sąlygos: kai mes reklamuojame alkoholį, mes kovojame dėl reklamos rinkoje, o kai mes reklamuosime kažką iš to fondo, kompensuojant alkoholio reklamos praradimus, mums nereikės labai stengtis dėl pinigų. Žinosime, kad gausime juos. Verslui yra sveikiau konkuruoti ir ieškoti kaip užsidirbti, vietoje to kaip gauti paramą.

Norisi, kad valdantieji ir visuomenė suvoktų, kad žiniasklaida irgi yra labai svarbi demokratinės visuomenės dalis, kuri turėtų savo finansinį modelį. Draudžiant reklamas iš žiniasklaidos atimami pinigai, o kaip jai gauti papildomai pinigų? Aišku galima teigti, kad čia žiniasklaidos problema ir ji pati su tuo turėtų tvarkytis, tačiau nauji reklamdaviai neatsiranda taip greitai. Žiniasklaida turi būti patikima, stipri, kad nebūtų paveikta ir priklausoma finansiškai nuo politikų, kurie gali jai daryti įtaką.

Žiniasklaida Lietuvoje yra silpna ir didžioji jos dalis yra nepelninga. Ir ją dar labiau silpninant, žiniasklaida dar labiau varoma į kampą ir nesudaromos sąlygos jos pakelti į kokybiškesnį lygį.