Septyni klausimai redaktoriams. Atsako M.Garbačiauskaitė-Budrienė

M.Garbačiauskaitė-Budrienė studentams siūlo paskaityti knygą „Mergina su drakono tatuiruote“. M.Baltrušaitytės, E.Savicko, G.Kapsevičiaus nuotr.

Anketos nėra naujas išradimas, anketos redaktoriams – taip pat. Bet „Universiteto žurnalistas“ nusprendė prisiminti šį žanrą, kad netrukus į žiniasklaidos darbo rinką įsibrausiantys studentai galėtų bent taip sužinoti, kokie darbdaviai jų laukia (ar nelaukia?).

M.Garbačiauskaitė-Budrienė studentams siūlo paskaityti knygą „Mergina su drakono tatuiruote“. M.Baltrušaitytės, E.Savicko, G.Kapsevičiaus nuotr.

Naujienų portalų, televizijos, laikraščių, žurnalų, radijo redaktoriams išsiuntinėtos anketos su tais pačiais septyniais klausimais, kad jie glaustais atsakymais galėtų pateikti savo požiūrį į žiniasklaidą ir žurnalistus.

Pirmoji į anketos klausimus atsako jau dešimtmetį daugiausia skaitytojų turinčio naujienų portalo www.delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

1. Kokį profesinį įspūdį Jums palieka VU žurnalistikos programas baigę studentai?

– Gerą. Man dažnai patinka jų profesionalus požiūris, jų pastangos ir visai neblogas profesinis pasirengimas.

2. Jei išgirstumėte abiturientą sakant, kad nori tapti žurnalistu, ką jam pasiūlytumėte daryti: stoti į žurnalistikos bakalauro programas? rinktis kitas studijas universitete? rekomenduotumėte kaip A.Čekuoliui paplaukioti po pasaulį? Dar ką nors?

– Turbūt priklausytų nuo asmenybės. Šiaip rekomenduočiau rinktis kitas studijas (istorija, filosofija, klasikinė filologija ir pan.), jei tam užtenka smegenų ir kantrybės. Bet normalus abiturientas manęs neklausytų: aš irgi neklausiau, kai mane atkalbinėjo nuo žurnalistikos studijų. Ir nepasakyčiau, kad labai gailiuosi J.

3. Įsivaizduokite situaciją: pas Jus ateina du jauni žurnalistai ir paaiškėja, kad vienas skaito I.Kanto veikalus, bet net nėra girdėjęs apie „Facebook“, o kitas – priešingai, puikiai gaudosi tarp naujausių medijos formų, bet išgirdęs I.Kanto pavardę, klausia: „Čia kokia nors „Twitter“ pamaina?“. Kurį žurnalistą rinktumėtės ir kodėl?

– Priklausytų nuo likusio dorybių komplekto. Bet šiaip, greičiausiai tą, kuris skaito I.Kantą, nes „Twitter“ yra tik forma.

4. Kokių savybių ar gebėjimų neturinčių žurnalistų tikrai nepriimtumėte į darbą?

– Negebančių formuluoti minčių, negebančių bendrauti, nekomandiškų, neentuziastingų, neišprususių, nenorinčių mokytis ir t.t.

5. Ką atsakytumėte žurnalistikos studentui, kuriam atrodo, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos yra „nupirkta“, o dirbti sąžiningai faktiškai neįmanoma?

– Pasakyčiau, kad jei visi aplink blogi, tai nereiškia, kad ir pats turi būti blogas. Esu sutikusi labai gerų žurnalistų, kurie sugeba dirbti ir nesąžiningoje žiniasklaidoje ir nesileidžia į kompromisus su savo sąžine. Tiesa, nedaug. Ir pridurčiau, kad teks labai daug dirbti, nes konkurencija į nenupirktos žiniasklaidos darbo vietas didelė. Bet geri profesionalai yra visada vertinami.

6. O jeigu žurnalistikos studentas pasitaikytų užsispyręs ir dar pridurtų, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos yra bulvarinė ir redaktoriams nerūpi rimtosios temos?

– Paklausčiau, kurių velnių stojo į žurnalistikos studijas ir užėmė to vertų žmonių vietą.

7. Kokią knygą (žurnalą, laikraštį, interneto svetainę, tinklaraštį?) rekomenduotumėte perskaityti ar paskaityti studentui? Kodėl?

– Žurnalistikos studentui, be kita ko privalomo, rekomenduočiau „Mergina su drakono tatuiruote“ (knygą, ne filmus!), nes be patrauklaus detektyvinio siužeto ten puikiai atskleidžiamos Vakarų žiniasklaidos etikos dilemos ir tiriamosios žurnalistikos metodai, nes autorius ir pats buvo žurnalistas. O šiaip rekomenduočiau netingėti skaityti Vakarų žiniasklaidos – žurnalų, laikraščių, kuriuose yra nemažai analizės.

Patalpinta: Interviu, Naujienos