Mada: buvo – yra

Šiandien informacijos apie madą – apstu.
Šiandien informacijos apie madą – apstu.

Šių metų pavasario ir vasaros drabužių kolekcijos – aštuntojo dešimtmečio atspindys: skrybėlės, ilgi arba vidutinio ilgio sijonai, platėjančios kelnės, ilgos suknelės. Nepaisant to, kad mados tendencijos kartojasi, žmonių ir mados santykis kinta. Įdomu, kaip visuomenė sužinodavo apie madą aštuntajame dešimtmetyje? Kaip įsigydavo drabužių, aksesuarų? Atsakymų ieškojau 1970 – ųjų žurnale „Tarybinė moteris“, kalbėdamasi su abiejų kartų atstovais bei naršydama internetinėse mados svetainėse.

Aprangos idėjos turgeliuose ir žurnaluose

„Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvau bebaigianti vidurinę mokyklą. Sovietinės Lietuvos parduotuvėse pasirinkimo nebuvo. Visur vieno modelio ir tos pačios spalvos drabužiai“, – prisiminimais dalijosi lietuvių kalbos mokytoja Rima Dragūnevičienė.  Paklausta, iš kur sužinodavo apie mados tendencijas, moteris pasakoja, kad pavartydavo „Tarybinę moterį“ ar „Bangą“. Vakarietiškų drabužių būdavo galima rasti pusiau legaliuose turguose.

„Norėdamos atrodyti originaliau, rūbus siūdindavomės. Prisimenu ilgas išleistuvių sukneles. Deja, kažkada atrodę įspūdingai, dabar  nuotraukose užfiksuoti drabužiai kelia šypseną. Daug jų man megzdavo mama, kartais siūdavausi pati, nusižiūrėjusi kokiame nors žurnale ar  pamačiusi  turguje“, – pasakoja R. Dragūnevičienė. Mokytoja prisimena nepasiekiamą svajonę – džinsus, kurių kaina prilygo mėnesio atlyginimui, o įsigyti buvo galima tik juodojoje rinkoje.

Taip pat skaudžiai mena spalvotų žiedų madą.  „Nusipirkome visos ir pasipuošėme. Direktorės pavaduotoja juos nuplėšė ir sumetė į šiukšlių dėžę. Net ašaras nubraukėme“, – sako mokytoja.

Didmiesčių gyventojai buvo ir yra drąsesni. Vilniaus Brodas

Nors ir dabar galima pastebėti tendenciją, jog didmiesčiuose žmonės rengiasi laisviau bei įdomiau, prieš daugiau nei tris dešimtmečius šie skirtumai buvo dar akivaizdesni.

Kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau madingų ir stilingų žmonių. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – Lietuvos mados sostinės. Ne tik šiandien, bet ir aštuntajame dešimtmetyje. Septintojo dešimtmečio pabaigos – aštuntojo pradžios hipių – gėlių vaikų banga, vėliau – disko stilius. Tai labiausiai buvo  pastebima didmiesčiuose.

Kalbant apie aštuntojo dešimtmečio stilių, negalima pamiršti Vilniaus Brodo – tuometinio Lenino prospekto, buvusio svarbiausia kūrybinės saviraiškos vieta. Brodo vaikai išsiskyrė ne tik  muzikavimu, bet ir hipiška apranga: platėjančiomis kelnėmis, gėlėtomis tunikomis, ryškiaspalviais marškiniais, juostele perrištais plaukais.

„Tarybinė moteris“: mados ten nedaug

Aštuntąjį dešimtmetį išleisto  žurnalo „Tarybinė moteris“ viršelis.
Aštuntąjį dešimtmetį išleisto žurnalo „Tarybinė moteris“ viršelis.

Siekdama įsijausti į dvidešimtojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio moters vaidmenį, perverčiau keletą  1970 – ųjų  „Tarybinės moters“ numerių. Aplankė dviprasmiški jausmai: liūdna, kad žurnalas persunktas propagandos, džiugu, kad net ir  tuomet   moterys norėjo  atrodyti stilingai.

„Tarybinė moteris“ šiandien atrodo iš tiesų kukliai: nedaug fotografijų, vos keli patarimai, kaip rengtis ar šukuotis (viename straipsnyje apžvelgiamos šukuosenų tendencijos ir sprendžiama dilema, kokio ilgio turi būti plaukai). Žurnale publikuotos Lenino kalbų ištraukos, poezija, aprašomos Bethoveno, Lenino motinų  gyvenimo istorijos, kalbinami nusipelnę darbininkai.

Tik norėk ir domėkis

Šiandien informacijos apie madą pakanka: lietuviški žurnalai („Moteris“, „Stilius“, „Ji“, „Infashion“, „Stilius“, „Laima“), užsienio spauda („ l’Officiel“,
„Vogue“), tinklaraščiai, televizijos laidos ir kanalai siūlo pažvelgti į garsiausius podiumus, sužinoti, kaip keičiasi pasaulinės mados tendencijos.

„Daug ką sužinau iš žurnalų, nors lietuviški nelabai patinka, bet l’Officiel – pakankamai išsamus, daugiau tikros mados nei gandų.  Labiausiai vertinu Vogue, nors jį ne ypač dažnai gaunu, nes Lietuvoje nėra platinamas“ , –  pasakoja aprangos dizaino studentė Indrė Kuršvietytė. – Žinoma, naršau internetiniuose puslapiuose, tinklaraščiuose, kur publikuojamos stilingų, madingų žmonių iš gatvės fotografijos. Ten galima rasti daug įdomesnių dalykų nei aukštosios mados puslapiuose.  Žiūriu  Mados reidą, besimaivydamas Mantas Petruškevičius kartais pasako, pastebi, parodo nekasdieniškų dalykų. Taip pat stebiu mados podiumus  per   Fashion TV.

Mados istorikas: lietuvių aprangos stilius keisis

Aštuntasis dešimtmetis Lietuvos mados istorijoje – tarsi juodoji skylė. Knygose apie tai nerašoma, mados istorija besidomintys žmonės prisipažįsta  neanalizavę to meto  aprangos.

Rusijos mados istorijos žinovas Aleksandras Vasiljevas, kuris Lietuvoje lankėsi per savo parodos „Art Deco stilius“ atidarymą, teigė, jog Lietuvos moterys turi skonį, mėgsta puoštis elegantiškai, pabrėždamos kuklumą.  „Lietuvos moterys rengiasi kukliai, bet skoningai. Tačiau Lietuvos stilius keisis“, –  paklaustas, kaip vertina Lietuvos moterų stilių, delfi.lt sakė  A. Vasiljevas.  – Prognozuoju, kad Europoje bus vis stipriau juntama Rytų įtaka ir Lietuva netaps išimtimi. Atvažiuos vis daugiau moterų iš Rytų, kuriančių visiškai kitokį įvaizdį, besivadovaujančių kitokiu mados suvokimu“.

Tada ir dabar: panašumai

Situacija nepakitusi nebent kainų atžvilgiu: aštuntajame dešimtmetyje džinsai kainavo vidutinį darbininko mėnesio atlyginimą, dabar madinga apranga taip pat muša kainų rekordus. Stilingi žmonės randa išeičių: šiuo metu tapo ypač populiaru apsipirkinėti vadinamuosiuose second hand‘uose (dėvėtų drabužių parduotuvėse), internete, kur taip pat galima rasti  pigesnių  prekių.

Naujovių poreikis bei noras atrodyti išskirtinai – dar vienas amžinas bruožas.

„Tarybinės moters“ puslapiai (1970 m.)
„Tarybinės moters“ puslapiai (1970 m.)
Patalpinta: Rašiniai