Išeiviai į Lietuvą sugrįžta savo kūryba
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą daugiausia dėmesio skiriama tiems, kurie tiesiogiai prisidėjo kovojant už laisvę – žmonėms, kurių veiksmai pakeitė istoriją. Tuo tarpu Vilniuje, Radvilų rūmuose, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga surengta lietuvių išeivijos dailininkų paroda. Menininkų, kurių kūryba išaugo iš lietuviškų šaknų, tik svetur.
Kovo 10 dieną, trečiadienį, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose įvyko į Lietuvą sugrįžusios išeivių kūrybos parodos ,,Dovana nepriklausomai Lietuvai“ atidarymas (veiks iki 2010 m. gegužės 31 d.). Parodoje eksponuojama apie dvidešimties autorių 200 meno kūrinių, pastaraisiais metais daugiausiai pačių kūrėjų iniciatyva ir paskutine valia ar dailininkų artimųjų, išeivių institucijų, tautiečių, įsigijusių lietuvių menininkų darbus, padovanotų Lietuvai. Parodą pristatė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, direktoriaus pavaduotoja, menotyrininkė Laima Bialopetravičienė ir parodos kuratorė Julija Mušinskienė.
Laima Bialopetravičienė pasakojo, kad paroda neatspindi absoliučiai visos lietuvių išeivijos dailės panoramos – ji buvo sąmoningai komponuojama iš tokių autorių ir kūrinių, kurie dar nebuvo rodyti publikai. Todėl pirmas įspūdis gali susidaryti šiek tiek margas, tačiau matoma įdomi, įvairi lietuvių išeivijos dailė – nuo realistinių, postimpresionistinių iki ekspresionistinių, siurrealistinių kūrinių. Kiekvienas dailininkas yra savitas ir tuo, kad, išlaikydamas lietuviškas šaknis, Lietuvoje susiformavusį stilių, neišvengė poveikio tų dailės tendencijų, meno krypčių ir srovių, kurios vyravo pasaulio dailėje.
Romualdas Budrys ir Julija Mušinskienė teigė, kad parodoje galima pamatyti istoriškai reikšmingų kūrybos darbų. Į Lietuvos dailės muziejaus lobyną sugrįžo Stasio Ušinsko pano ,,Lietuvos mokykla“, sukurtas 1939 metų pasaulinei parodai Niujorke; Jono Šileikos vienintelis iš natūros 1919 metais nutapytas lietuvių rašytojos Žemaitės portretas. Taip pat svarbi Adomo Varno 1951 – 1955 metais nutapyta drobė ,,Mindaugo karūnavimas“. Šį paveikslą įsigijo ir Lietuvai jos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga padovanojo inžinierius, išradėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas Domas Adomaitis.
Spalvingai atsiskleidžia Freiburgo dailės ir amatų mokyklos auklėtinių kolekcijos. Pirmą kartą Lietuvoje rodomi tapytojo, dailės pedagogo, filosofo Juozo Mieliulio simbolistiniai ir siurrealistiniai paveikslai, Jurgio Šapkaus tapybos darbai ir skulptūros, kurių autorius nėra rodęs nei išeivijoje, nei Lietuvoje. Taip pat parodoje eksponuojamos Jolantos Janavičienės keramikos ir piešinių kolekcijos, Danutės Emilijos Šurkutės – Nitecki techniškai tobulos akvarelės, vaizduojančios peizažus ir gėles.
Be tokių klasikų kaip Adomo Galdiko, Vytauto Kasiulio, vieno iškiliausių XX a. grafiko Viktoro Petravičiaus kūrinių galima pamatyti ir Vandos Aleknienės ekspresionistinės abstrakcijas, Elenos Urbaitytės tapybą, atspindinčią konstruktyvizmo, abstraktaus ekspresionizmo ir minimalizmo srovių ieškojimus, Magdalenos B. Stankūnės abstrakčios batikos ciklą ir kitų menininkų darbus.
