Truputis istorijos

Ši bažnyčia pagal Mykolo Enkingerio projektą buvo statoma prie Bernardinų vienuolyno 1495-1500 metais. Tris kartus buvo nuniokota gaisrų. Vėliau dar keletą kartų nukentėjo, o 1812 metais buvo paversta karo sandėliu. Po 1909 metų rekonstrukcijos vidus tapo baroko stiliaus. 2009-2010 metais bažnyčia restauruota dar kartą, perdengtas stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant šoninių fasadų kontraforsų buvę bokšteliai.

Bažnyčia, perverta lazerio

Turbūt esate girdėję, jog Šv. Onos bažnyčia buvo skenuota lazeriu ieškant ertmių, plyšių, įtrūkimų. Darbus labdaros fondo CyArk užsakymu 2010 m. rugpjūtį atliko vokiečių inžinierių biuras „Christofori und Partner“. Šie duomenys praverstų esant reikalui renovuoti bažnyčią.

Skenuojant lazeriu jokių paslaptingų plyšių nebuvo surasta. Tačiau kunigas Kęstutis Latoža mano kitaip: „Aš matau dvi erdves, kurių jie nesugebėjo atrasti. Viena ertmė yra įėjimas į rūsį. Dešinėje pusėje yra lyg užmūrytos durys, kurios, mano supratimu, turėtų slėpti dar vieną įėjimą į rūsį, kadangi ten yra plytomis užgriuvusi niša. Dar yra mažas kambarėlis kairiajame bažnyčios kampe. Dešinėje buvo laiptai vargonų link, o vietoje jų – užmūryta siena, nors nuo stogo matosi laiptai.“ Kunigas mano, kad jeigu bažnyčia būtų buvusi skenuota dalimis, ertmė būtų surasta.

Palėpė

Pasklaidę skenavimo dokumentus, lipame į palėpę. Nuo vyškų (aukštesnė bažnyčios vieta, kur yra vargonai ir gieda choras) lendame į siaurą, stačiais laiptais spirale į viršų vedantį tunelį. Tiesą sakant, tokį siaurą, kad į jį tilpau tik todėl, jog visą dieną burnoje neturėjau nė menkiausio maisto gabalėlio.

Vos užlipus, mus pasitiko balandžiai. Kunigas stebėjosi, kaip jie čia pateko, kadangi restauruojant bažnyčią ties stogo karkasu buvo įrengti specialūs tinkleliai.

Pasirodo, bažnyčia turi dvigubą stogą. Virš vidaus lubų iki stogo yra žmogaus ūgio tarpas, tačiau laisvai judėti trukdo stogo sutvirtinimo konstrukcijos. Ertmėse cirkuliuoja oras, o dvigubas stogas žiemą neleidžia išsiveržti į lauką šilumai. Ten pat ties bokšteliais esančioje erdvėje sukrautos nuo praėjusio amžiaus pradžios atsargai likusios čerpės.

Užlipome per kairįjį bokštelį, nes dešinioji ertmė yra užversta plytomis, čerpėmis, kitomis statybinėmis medžiagomis. O kur dingo laiptai kitoje pusėje? Peržiūrėjus skenuotos bažnyčios brėžinius, nebuvo matyti jokio laiptų ir bokštelių pjūvio. Kaip minėjo kunigas, buvo skenuotas tik bendras bažnyčios pjūvis ir liko neaišku, kur dingo laiptai ir kas sukrauta toje ertmėje.

Rūsys

Kas galėjo nutuokti, kad šioje bažnyčioje yra rūsys? Pasirodo, yra, tačiau įėjimas įslaptintas. Didelės metalinės seifo tipo durys paslėptos po kilimu ir suolais. Prieš palendant po grindimis, reikėjo visa tai patraukti į šalį.

Rūsys nepasirodė didelis. Tikriausiai todėl, kad buvo prigrūstas unikalių, visą šimtmetį menančių plytų, kurios, pasak kunigo K. Latožos, yra 33 rūšių ir gamintos specialiai šiai bažnyčiai. Būtent tiek metų gyveno Kristus. Tiek daug statybinių medžiagų buvo pagaminta todėl, kad būsimiems remontams nepritrūktų originalių detalių.

Rūsyje dar laikomi seni originalūs vitražai, kurių jau nebeįmanoma restauruoti. Juos pakeitė naujai sudėti spalvoti. Taip pat ten galima pamatyti senovinę skrynią, bažnytinių reikmenų.

Požemyje man parodė dar vieną nišą, kurios neaptiko lazeriai. Pačiame patalpos gale, už plytų, buvo galima įžiūrėti užkrautą tunelį, vedantį į viršų. Kunigas viliasi atkraustyti tą angą ir sužinoti, kokias paslaptis ji slepia.

Šv. Onos bažnyčia yra nepaprastas architektūros šedevras. Dar didesnė simpatija šiam mūrui atsiranda pamačius tai, ko nepamatysi iš išorės. Vis dėlto šaunu gyventi tokioje kaimynystėje.

Susiję