Garsas, paverstas raidėmis
Oro dalelės suvirpa, pasklinda banga, o kartais įpykus ir riktelėjus – net visas cunamis. Jos gali skrosti vandeniu, plienu, dujomis, nuo jų nepabėgsi, nebent užsidarysi vakuume. Mokslininkai šiam reiškiniui sukūrė formules, mes – tekstus. Taip, tai – garsas, kuris tapo mūsų redakcijos, aštuonių skirtingų tekstų, bendra tema.
Garsą mėginame užrašyti, patalpinti šiuos oro virpesius į penklinę. Kartais jis virsta tyrimo objektu – bandoma nustatyti, kokią įtaką turi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Kiti tiesiog juo mėgaujasi sėdėdami operos teatruose ar šokdami vakarėlyje. Vieni garso bijo kaip velnias kryžiaus, kitiems – tai neišvengiamas darbo minusas. Ketvirtos redakcijos nariams garsas – dar viena žurnalistinė patirtis, ieškant temų, kalbinant pašnekovus gyvai ir gaudant oro virpesius, išgirstus telefono ragelyje, verčiant garsus į raides. Viskas dėl tavęs, mielas skaitytojau.
Kaip oro dalelių virpesiai sklinda plačiai, taip ir mes į garso temą pažvelgėme neribodami savęs. Mums garsas – radijo bangos, choro dainos, muzika viešajame transporte ir varpo dūžiai. Mes pabandėme išgirsti tylą, suprasti, kaip garsą išreikšti gestais.
Ieškojome, kaip pabėgti nuo triukšmo, tyrinėjome bendrabučio garsus. Sienos, pasirodo, tokios pat plonos, studentai – balsingi ir vieningi. Išsiaiškinome, kad kaimynams roko grupės narių grojama muzika netrukdo, tačiau kai kuriems nepatinka bažnyčių varpų dūžiai.
Patinka ar nepatinka, bėgame ar mėgaujamės, garsas mus lydi anksčiau nei raštas, todėl išmokime juo mėgautis. Tikimės, kad mėgausitės ir mūsų tekstais.
Skaitykite šiame leidinyje.
