Bandant išgirsti tylą

Surdologijos centro vyriausiasis specialistas Vytautas Pivoras. Autorės nuotr.
Surdologijos centro vyriausiasis specialistas Vytautas Pivoras. Autorės nuotr.

Ar kada pagalvojote, ką reikštų gyventi tyloje? Kaip komunikuotumėte su aplinkiniais žmonėmis? Kurčiųjų ir silpnai girdinčiųjų Lietuvoje yra daugiau nei trys tūkstančiai. Bendrauti tokiems žmonėms padeda gestų kalba. 1991 metais įkurtas Surdologijos centras Vilniuje organizuoja gestų kalbos mokymus, dirba su lietuvių gestų kalbos mokytojais, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu. Siekiama, kad kurtieji ir girdintieji galėtų pilnavertiškai bendrauti. Tačiau ar tai įmanoma?

Centras plečia savo veiklą

Surdologijos centras buvo įkurtas siekiant integruoti į bendruomenę vaikus su klausos negalia. Vėliau, lietuvių gestų kalbą patvirtinus kaip gimtąją kurčiųjų kalbą, Surdologijos centras bendradarbiaudamas su Lietuvos kurčiųjų draugija pradėjo plėsti savo veiklą – vykdyti gestų kalbos tyrimus. Bėgant laikui centro darbuotojai sudarė ir pradėjo leisti metodinę medžiagą, skirtą kurtiesiems – knygas, vadovėlius, kompaktinius diskus (DVD), penkių tomų žodyną. 2002 metais išleista ir kompiuterinė žodyno versija. Šiuo metu Surdologijos centras siekia tapti metodiniu kurčiųjų centru. Priešingai nei anksčiau, čia gestų kalbos mokomi tik suaugusieji.

„Vienas iš centro tikslų, kad girdinčiojo ir kurčiojo bendravimo lygis būtų vienodas. Siekiame, kad girdinčioji bendruomenė labiau pramoktų gestų kalbos pagrindus ir galėtų komunikuoti su negirdinčiu, nesutriktų pamatę tokį žmogų. Antrasis tikslas – gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos kėlimas. Norėtųsi, kad bendraujant būtų įmanoma pamiršti, jog šalia yra vertėja“, – paklaustas apie Surdologijos centro ateities tikslus atsakė centro vyriausiasis specialistas Vytautas Pivoras.

Susidomėjimas gestų kalba Lietuvoje auga

Pastaraisiais metais pastebimas žmonių siekis geriau suprasti kurčiuosius – vis daugiau jų pradeda mokytis gestų kalbos. Dėl šios priežasties Surdologijos centras Vilniuje organizuoja nemokamus mokymus, kuriuos finansuoja valstybė. Paprastai vyksta nuo 3 iki 5 tokių kursų. Čia žmonės mokomi pagal du skirtingus lygius. Pirmasis suteikia kalbos pagrindus, leidžia pabendrauti, antrasis – skirtas  gilinti jau turimas žinias, išmokstama daugiau gestų. „Mes visada norime pakviesti kuo daugiau žmonių. Vienintelė problema – lektorių stygius“, – apgailestavo V. Pivoras. Būtent dėl šios priežasties sudarinėjant mokymo grupių sąrašus pirmenybė teikiama žmonėms, kurie su kurčiaisiais susiduria savo darbe. Nepaisant to, kiekvienas norintis gali bandyti pakliūti į vieną tokių grupių ir nemokamai išmokti gestų kalbos. Tokių grupių skaičius kasmet ženkliai auga.

Pamokos ir mokymasis

Pamokoje medžiagą paprastai dėsto du tarpusavyje bendradarbiaujantys mokytojai – kurčiasis ir girdintysis. Negirdintis asmuo būna atsakingas už pačių gestų mokymą, o girdintis – už teorines žinias. Mokantis paprastai sudaroma 10-12 žmonių grupė. Tai – optimaliausias skaičius darbui, nes dėstytojai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui.

Nors gestų kalbos mokytis yra ne sunkiau nei bandyti išmokti bet kurią kitą užsienio kalbą: anglų, vokiečių, ispanų ar prancūzų, tačiau yra vienas skirtumas. Priešingai nei pastarosiose, tekstas išreiškiamas ne garsu, o vizualiai – pasitelkiant erdvę, rankų mostus. Dėl to mokytis yra šiek tiek sudėtingiau.

Mokyti gali ne visi

Norint mokyti gestų kalbos neužtenka tik ją įvaldyti. „Yra svarbu norėti siekti žinių. Taip pat reikia drąsos. Mokėdamas kalbą turi nebijoti prieiti prie žmogaus su juo pašnekėti. Jeigu išmokai gestų, tačiau droviesi šią kalbą skleisti ir pabendrauti su kurčiuoju, nėra tikslo jos mokytis“, – teigė Surdologijos centro vyriausiasis specialistas V. Pivoras.

Ne kiekvienas žmogus gali tapti lektoriumi. Reikia turėti pedagogui būdingų savybių. „Kai kurie, pabaigę apmokymus, jau patys gali mokyti, o kai kuriems dar reikia patarimų“, – pastebėjo V. Pivoras.

Kurtieji susiduria su sunkumais

Neretai kyla diskusijų apie tai, ar negirdintiems ir girdintiesiems asmenims sudaromos lygiavertiškos sąlygos įsidarbinti, siekti mokslo. Į šią negalią turinčius asmenis universitetuose, kolegijose dažniausiai žiūrima vienodai kaip ir į girdinčius studentus. Vis dėlto negirdintiems asmenims mokantis atsiranda sunkumų. „Negirdintis žmogus gali daryti klaidų gramatikoje, klysti su galūnėmis. Lietuvių kalba nėra kurčiųjų gimtoji ir dėl to kartais gali kilti problemų“, – pastebėjo V. Pivoras. „Girdintis ir negirdintis gali mokytis, bet problema yra komunikacija. Vieni moka gestų kalbą, antri – lietuvių, ir klausimas yra, kaip rasti viduriuką. Su vertėjos pagalba kurčiasis puikiai gali mokytis. Tik šiuo metu dar yra problemų su vertėjomis. Deja, jų nėra tiek, kiek reikia“, – pripažino V. Pivoras.

„Nemanau, kad kurtiesiems ir girdintiesiems Lietuvoje sudaromos vienodos sąlygos. Į darbą priima mažiau žmonių su negalia“, – savo nuomonę išreiškė gatvėje pakalbinta istorijos mokytoja Roberta. „Sutikčiau pati pasimokyti gestų kalbos. Mokykloje yra integruojami silpnai matantys ar silpnai girdintys vaikai, tačiau pedagogų, kaip bendrauti su kurčiaisiais, niekas nemoko. Mums reikalingos tokios žinios“, – paklausta, ar norėtų išmokti gestų kalbos, pripažino pedagogė.

„Man atrodo, kurtiesiems turėtų būti daug sunkiau įsidarbinti. Nėra tam sąlygų, daug kur tenka bendrauti su žmonėmis. Pati gestų kalbos dėl darbo mokytis nenorėčiau. Nebent savo malonumui pabandyti. Kai tokie žmonės užsuka į mano darbovietę, su jais tiesiog susirašau ir nekyla jokių problemų“, – teigė pardavėja – asistente drabužių parduotuvėje dirbanti Giedrė.

Patalpinta: Rašiniai