Tinklaraštininkų laikas
Kas yra tie žmonės, kurie taip drąsiai internete visiems rodo savo aprangą, dalija stiliaus patarimus ir pristato naujausius kosmetikos produktus? Koks tikslas užsiimti tokia veikla? Tai – tinklaraštininkai. Mados renginiuose jie dalyvauja kaip žiniasklaidos atstovai, o skaitytojai sulaukia išsamios renginio apžvalgos. Jie rašo apie mados pasaulio naujienas, pristato naujus produktus rinkoje, drąsiai reiškia savo nuomonę. Viena iš jų -Simona Aleknaitė, 24-erių metų vieno pirmųjų Lietuvoje mados tinklaraščio OH SO BOHEME įkūrėja. Simona neslepia, kad jeigu ne ši veikla, jos gyvenimas atrodytų visai kitaip. Juk tinklaraštininkai bendradarbiauja su garsiausiais kosmetikos, drabužių ir aksesuarų prekiniais ženklais. Apie juos rašo stiliaus žurnalai, interneto portalai. Tinklaraščiai daro didelę įtaką skaitytojams, tad kalbame su Simona apie jos pomėgį rašyti ir šiuolaikinio tinklaraščio sąvoką, problemas, galimybes.
Simonos Aleknaitės fotosesija tinklaraščiui. Asmeninio archyvo nuotrauka – Simona, kaip kilo idėja rašyti mados tinklaraštį?
Pirmasis mano tinklaraščio įrašas pasirodė 2010 metais, sausio 29 dieną. Žinoma, kai tik pradėjau rašyti, šis tinklaraštis buvo vieta, kur pasakodavau savo gyvenimo įspūdžius. Tai buvo lyg mano dienoraštis, kurį galėdavo skaityti visi.
Po to mano gyvenime atsirado meilė fotografijai, todėl per tinklaraštį dalindavausi savo fotosesijų rezultatais. Tai buvo mano, kaip mados tinklaraštininkės, kelio pradžia. Pasirengimas fotosesijoms reikalaudavo nemažai darbo – labai daug skaitydavau apie įvairiausias madų tendencijas, ieškojau įkvėpimo ir idėjų savo darbams. Atradau mados žurnalus, kitus tinklaraščius, kurių tekstai mane labai sudomino. Būtent taip ir pati pradėjau rašyti tokiomis temomis. Norėjau skleisti žinutę, kad kiekvienas žmogus apie save gali papasakoti per stilių. Ta žinutė nepasikeitė ir iki šių dienų. Dabar mano tinklaraštyje daugiausiai galima rasti įrašų apie asmeninius stiliaus atradimus, grožio produktų apžvalgas ir akimirkas iš renginių – naujų kosmetikos produktų, drabužių ir aksesuarų kolekcijų pristatymus.
– Kodėl Lietuvoje yra populiaru rašyti mados tinklaraščius?
Jūs net neįsivaizduojate, kaip Lietuvoje tai yra populiaru! Lyginant su Latvija ir Estija, mes – tikras tinklaraštininkų kraštas! Kitose Baltijos šalyse tinklaraštininkus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o Lietuvoje, iš tiesų, yra labai didelė konkurencija. Žinoma, nemažai tinklaraštininkų labai greit dingsta, nes pastebėti būna tik tie, kurie įdeda daug darbo. Jų nuotraukos, filmuota medžiaga, tekstai turi sudominti skaitytoją. Deja, bet dabar visi labai greitai tikisi sulaukti realios naudos, man reikėjo ne vienų metų, kol sulaukiau pirmų pasiūlymų bendradarbiauti. Tikriausiai, noras greit užsidirbti ar gauti nemokamų produktų sukuria tokį didelį tinklaraštininkų bumą, tačiau daugelis greitai pasitraukia, suprasdami, kad tai, iš tiesų, yra labai sunkus darbas.
– Kaip per Tavo rašymo metus pasikeitė tinklaraščio sąvoka?
Galėčiau drąsiai teigti, kad tinklaraštis dabar yra visai kas kita, negu būdavo anksčiau. Visų pirma, kai tik pradėjau rašyti, tai dariau dėl savęs ir keleto žmonių, kurie užsukdavo paskaityti mano tekstų. Kaip minėjau, tai būdavo lyg internetinis dienoraštis, tad apie reklamas ar bendradarbiavimus net negalvodavau. Manau, kad daugelio senesnių tinklaraštininkų istorija būtų panaši. Dabar tinklaraštį būtų galima pavadinti savotiška reklamos platforma. Tikrai galima pastebėti, kad reklamos agentūros, prekių ženklų atstovai vis daugiau nori skleisti informaciją apie save būtent per tinklaraščius. Mes gauname prekę arba paslaugą, išbandome ir aprašome savo įspūdžius, teikiame rekomendacijas. Žinoma, skaitytojams yra naudinga, kad tinklaraštininkai dalinasi įvairia nuomone – nebijo rašyti apie tai, kas nepatiko, galbūt, dėl to ir susilaukiame skaitomumo.
– O ar žmonės nebūna savotiškai „apgaudinėjami“, kai skaito tekstus apie produktus ar paslaugas, kurie kaip ir neturėtų būti reklaminiai, tačiau yra?
Iš tiesų, dabar labai sunku suprasti, kada yra reklama, o kada yra šiaip naudingi patarimai: ką suvalgyti ar kokį lūpdažį panaudoti. Manau, kad Lietuvoje turėtų būti įstatymas, kuriuo vadovaujantis būtų būtina nurodyti, kad įrašas yra reklaminis, jeigu tinklaraštininkas už tai gauna atlygį ar bet kokią materialinę naudą. Tiesiog tai gali iškreipti tikrą autoriaus nuomonę, o įrašai tampa paslėpta reklama, kurios skaitytojas gali ir nesuprasti. Būtent tai ir klaidina žmones, kas, mano supratimu, nėra gerai. Kitose šalyse, pavyzdžiui Amerikoje ir Anglijoje, jau yra tokie įstatymai, todėl tikiuosi, kad ir Lietuva greit paseks jų pavyzdžiu.
– Daug kalbame apie reklamą ir įvairias galimybes. Ar yra realus šansas iš tokios veiklos pragyventi?
Man tinklaraščio rašymas yra laisvalaikio užsiėmimas, tačiau turiu nemažai pažįstamų, kurios iš šios veiklos gyvena. Tai yra jų hobis ir taip pat darbas. Tikriausiai, tai yra daugelio žmonių tikslas, kurį ne visiems pavyksta įgyvendinti. Žinoma, norint iš šios veiklos užsidirbti, reikia labai planuoti savo laiką, nes tai tikrai yra sunkus darbas – nuolatinis idėjų generavimas, nuotraukų koregavimas, tekstų rašymas užima labai daug laiko. Taip pat reikia apgalvoti ir kaip išplatinti įrašus įvairias komunikavimo kanalais, kad jie pasiektų kuo didesnę auditoriją. O dar reikia suspėti dalyvauti renginiuose, fiksuoti svarbiausius madų įvykius, stiliaus naujienas. Žinoma, jeigu visa tai negąsdina, dabar yra pats laikas pradėti rašyti, nes, kaip ir minėjau, reklamų agentūros ar įvairūs prekių ženklai nori bendradarbiauti ir yra pasiruošę už kokybiškai atliktas paslaugas mokėti pinigus.
– Kodėl žmonės skaito tinklaraščius?
Skaitytojas ir tinklaraštininkas sukuria savotišką ryšį – žmogus skaitydamas mūsų tekstus jaučiasi taip, lyg skaitytų draugo rašinį ar patarimus. Manau, kad labai skiriasi tų pačių temų žurnalų, naujienų portalų ir tinklaraščių turinys. Mes stengiamės savo patarimus taikyti vienam žmogui, o žurnalai kreipiasi į visus. Taip pat aš su savo skaitytojais stengiuosi palaikyti draugiškus santykius, dažniausiai atsakau į visus jų klausimus, atkreipiu dėmesį į pastabas ir panašiai. Manau, kad tai taip pat duoda savotiško žavesio tinklaraščiams – juk žurnalo nepaklausi, kur pirkti suknelę, kurią mato kažkokioje nuotraukoje. Sakiau, kad dabar tinklaraštis yra kaip reklamos platforma, tačiau dar jį galėčiau pavadinti ir grįžtamąjį ryšį turinčiu asmeniniu žurnalu skaitytojui.
