UPS „Skubios siuntos“ steigėjas ir vadovas Vladas Lašas – tinkamas pašnekovas daugybe temų: nuo ko pradėti verslą, kaip strateguoti Lietuvos ateitį, kur sužinoti apie naujausius pasaulio pasiekimus ar kaip apkeliauti pasaulį, neatmetant ir maršruto į kosmosą.

Sutikęs pabūti antrakursių rašto raiškos modulio studentų mokomojo interviu pašnekovu, V.Lašas vis pabrėždavo kiekvieno mūsų indėlio į pažangą svarbą. Beje, Lašo vizitinėje kortelėje įrašyta: „Kiekvienas lašas svarbus“, ir tai jis vaizdžiai įrodo savo pavyzdžiu.

Sveiko proto stoka versle

Atsakinėdamas į klausimus apie sėkmingo verslo paslaptis V.Lašas, rodos, visuomet pasiruošęs atsiplėšti nuo žemės ir nerti prie temų, kurios daugumai jo kolegų panašėja į vaikiškų svajonių tapti kosmonautu liekanas. Toks jau yra V. Lašas, pieš dvidešimt vienerius metus metęs dėstytojavimą Kauno technologijos universitete, įkūręs savo verslą – UPS „Skubios siuntos“, o dabar užsidegęs „Copenhagen Suborbitals“ – dviejų danų kuriamu pigių suborbitinių skrydžių projektu.

Kaip kilo idėja pradėti būtent skubių siuntų verslą?

Verslo idėją padiktavo laikas, naujos galimybės ir poreikiai. Prieš dvidešimt vienerius metus, dar dirbdamas universitete, pirmą kartą nuvykau į JAV. Amerikos lietuviai sakė: „Su jumis nei mokslo, nei verslo nepadarysi – grįžtat atgal už „geležinės uždangos“, ir jokio atgalinio ryšio“. Tuo metu elektroninio pašto nebuvo, o tarptautinį skambutį reikėdavo užsisakyti iš anksto, neretai gerokai prieš savaitę. Taigi sugalvojau, kaip tai apeiti – siuntinius siųsti per privačias bendroves. Supratęs, kad tai turėtų būti aktualu ne man vienam, pradėjau verslą.

Kuo verslininko kėdė skiriasi nuo dėstytojo?

Dabar reikia daug kur skubėti, greitai priimti sprendimus. Dalyvaudamas kokiuose nors moksliniuose tyrimuose turi žymiai daugiau laiko, taigi ir daugiau galimybių priimti teisingą sprendimą, o versle reikia daugiau atsakomybės, daugiau greičio ir supratimo, kad niekada negalėsi visiškai tiksliai nuspręsti neprisiimdamas jokios rizikos.

Tad kas nulemia Jūsų sprendimus versle?

Sveikas protas. Kas tai yra? Jis matyti iš sprendimų. Žmonės greitai pastebi, kada sprendimai padaryti juo nesivadovaujant. Gerai skamba frazė: „Common sense is not so common.“ Sveikas protas nėra toks paplitęs, kaip norėtumėte, kad būtų.

Tačiau dažnokai remiate iš pirmo žvilgsnio beprotiškus projektus. Vadinasi, jei pas jus ateitų du jauni vaikinai ir sakytų norintys skristi į Marsą, padėtumėte jiems?

Eitume pietauti ir kalbėtume (šypsosi).

Kodėl sutinkate remti būtent kosmonautikos projektus?

Galima būtų atsakyti pažiūrėjus į du mūsų bendrataučius, nupieštus ant dešimties litų banknoto. Pagalvokit: 1933 metai, krizė, Amerikos lietuviai, sunkiai uždirbantys dolerį. Staiga ateina du jauni vyrai ir sako:  „Paremkit mus, norim pirkti lėktuvą ir skristi per Atlantą“. Tuo metu tai buvo labiau beprotiška, negu šiais laikais skristi į kosmosą.

Kaip manote, ar tokio pobūdžio projektai galėtų būti realizuoti ir mūsų šalyje?

Be abejo. Lietuva niekuo nesiskiria nuo viso pasaulio.

Šiandieninė valdžia labiau padeda ar trukdo verslui?

Manau, didelės pagalbos tikėtis ir neverta. Esu konstruktyviai nepatenkintas. Tikrai yra dalykų, kuriuos galima padaryti geriau. Kad ir naktinė mokesčių reforma. Pagal savo įmonės pavyzdį esu ne kartą ir pačiam premjerui kėlęs idėją užsibrėžti tikslą, kad po penkerių metų Lietuvoje kiekvienas pasiskirtume mokesčius patys. Pavyzdžiui, Šveicarijoje žmonės gali asmeniškai derėtis su kantono valdžia dėl mokesčių dydžio.

Ar mūsų visuomenė yra pakankamai sąmoninga ir tam pasirengusi?

Manau, mes dažnai nuvertiname savo visuomenę. Jie turi labai daug sveiko proto, tereikia šnekėtis, klausytis ir pasitikėti. Tai – tikslas, kurio reikia nuosekliai siekti, apie tai kalbėti, kad žmonės susimąstytų, ką jie gauna iš mokesčių, valstybės. Daug kas man pranašavo nesėkmę ir akcijoje „Pasiskirk atlyginimą pats“. Kiekvieno darbuotojo paprašiau pačių nurodyti, kokio atlyginimo jis vertas. Beje, šis pavyzdys sudomino vieno britų vadybos vadovėlio autorių ir jis tam paskyrė vieną vadovėlio puslapį.

Prieš keletą mėnesių teko bendrauti su Naujosios Meksikos gubernatoriumi, įkalbėjusiu žmones per referendumą pasididinti mokesčius, kad šioje atokioje ir gana neturtingoje valstijoje būtų pastatytas kosmodromas, kuris pritrauktų investicijas. Idėja iš pirmo žvilgsnio atrodo atšokusi nuo realybės. Tačiau referendume žmonės nubalsavo už mokesčių padidinimą.

O  šiandieninėje Lietuvoje sunku pradėti naują verslą?

Manau, kaip ir visur. Nėra lengva, bet norint tai padaryti – įmanoma. Tas pat, jei klaustumėte, ar sunku mokytis, baigti universitetą: jeigu norite, tai visai nesunku. Jei nepasiryžtate stoti, tada sunku.

Novatoriškų idėjų paieškos

Dieną kostiumuotas dalyvauja verslo susirinkime, o po akimirkos jau sėdi lėktuve, skrendančiame į kitą pasaulio kraštą. Keliaudamas ne tik aplankė 60 šalių, bet visuomet stengiasi iš jų pasisemti naujų idėjų. Galbūt tai V.Lašui padeda būti keliais žingsniais pirmesniam už kitus tautiečius: jis – yra vienintelis TED (Technology Entertainment Design) – organizacijos, pasišventusios šūkiui „Idėjos, kurias verta skleisti“, globėjas (TED Patron) Lietuvoje. Toks statusas suteikiamas asmenims, paaukojusiems mažiausiai 125 tūkst. JAV dolerių.

Kada pirmą kartą susidūrėte su TED organizacija?

Ją atradau prieš septynerius metus. Man pasirodė, kad patekti į TED būtų net įdomiau nei į Davoso forumą. Pasiryžau tai padaryti, ir man pasisekė.

Kodėl manote, kad TED įdomesnė už Davoso forumą?

Labai daug žmonių, ypač talentingo jaunimo, žiūri TED.com pranešimus, jų peržiūros siekia šimtus milijonų. TED konferencijose įvairūs mokslo, verslo, visuomenės lyderiai pasakoja apie tai, kuo jie gyvena, žavisi, ką veikia. Įdomu, kai pirmą kartą apie ką nors išgirsti TED konferencijoje, o paskui žiūri, kad po metų apie tai pradeda šnekėti visas pasaulis. Taip, pavyzdžiui, buvo su tinklaraščiais, Wikileaks fenomenu.

Visame pasaulyje yra tik 32 TED globėjo statusą turintys žmonės. Kodėl Jūs tapote TED Patron?

Manau, kad visi turime skatinti reikšmingus dalykus. Jei jie vyksta plačiai – padaro įtaką ir Lietuvai.

Esate Lietuvos Valstybės pažangos tarybos narys. Ko reikia, kad Lietuva pagaliau taptų ta šalimi, kurioje būtų gera gyventi?

Jei turėčiau vieną trumpą atsakymą, pasakyčiau. Manau, reikia mūsų visų konkrečių žingsnių, kad rastume tuos dalykus, kuriuos galėtume padaryti patys, ir kartu išjudintume kitus veikti.

Kurioje srityje situacija per pastaruosius kelerius metus pagerėjo? Nepaisant to, kad neseniai dėl policijos pareigūno kaltės įvyko tragiška avarija, statistika rodo, kad per pastauosius trejus metus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Per metus išsaugome apie tūkstantį gyvybių. Toks rezultatas pasiektas dėl daugelio iš mūsų indėlio. Tuo galime pasidžiaugti.

Vienas iš „Google“ darbuotojų Egipte neseniai pasakė: „Mūsų revoliucija yra kaip „Vikipedija“ – nėra vieno autoriaus“. Panašiai ir su ta vizija, kuri teikia nemažai pagrindo ir optimizmui, ir pesimizmui.

Be visų darbų spėjote aplankyti daugiau kaip 60 šalių.

Visada buvo įdomu pakeliauti, netikėtai išvažiuoti. Kai gera kompanija, visada gali pasiryžti daug kam. Dažniausiai vykstu su tais, su kuriais jau esu keliavęs, bet mėgstu surasti ir naujų draugų. Juk besižvalgant po pasaulį lengva susidraugauti.

Atostogaudamas nepamirštate darbo. Teko girdėti, kad vieną dieną net dirbote kurjeriu Veronoje. Kokios patirties tai suteikė?

Kai važiavau su draugais slidinėti Šiaurės Italijoje, buvau pasiėmęs UPS kurjerio uniformą Vieną dieną iš anksto susitariau, kad atvažiuosiu į kurjerių centrą. Teko keltis ketvirtą valandą ryto, kad per apsnigtus kalnus pasiekčiau Veroną. Visą dieną labai įdomiai praleidau su vietiniu kurjeriu: išmokau visas mandagumo frazes užsakant, paimant siuntą, ką reikia padaryti, pasakyti. Kartu gerai pažinau Veronos centrą.

Ar su Jūsų pomėgiu keliauti galima sieti turimą siuntų įmonę?

Tai tikrai buvo būdas, kaip rasti priežastį keliauti. Esu vienai dienai skridęs į Ameriką. Atskridau iš ryto – apsilankiau konferencijoje, parodoje, vakare susitikau su draugais, tuomet į oro uostą – ir vėl į  lėktuvą. Tai vadinama pakeleivingu skraidymu lėktuvais – „tranzavimu“.

O ar randate laiko kelionėms po Lietuvą?

Gal kartais pritrūksta laiko, bet ypač naujesnius dalykus norisi pirmam pamatyti. Kai naujose patalpose įrenginėjo Etnokosmologijos muziejų Molėtuose, nedaviau ramybės, kada bus galima atvažiuoti.

Ko pasisemiate iš kelionių?

Visada pamatai daug idėjų, požiūrių ir galimybių. Pavyzdžiui, buvo labai įdomu stebėti rikšas Delio centre. Aš pasiūliau: „Keičiamės, dabar aš važiuosiu“. Rikšos savininkas atsisėdo prie mano žmonos. Koks buvo didžiulis įspūdis visiems aplinkiniams: jiems niekada neteko matyti, kad kažkas kitas mintų pedalus.

Ką pasakytumėte žmonėms, laikantiems jus idealistu ir optimistu, kuriam tiesiog labai sekasi?

Tai tik patvirtina, kad idealistu būti reikia. Tada ir ims sektis. Man labai patiko „Skype“ kompanijos įkūrėjo Niklo Zenstromo vizitinėje kortelėje įrašyta rizikos kapitalo formulė – „Investing in disruption“, tai yra investavimas į tokius dalykus, kurie dažnai yra nesuprantami. Bet šiuo būdu jis su „Skype“ sukėlė tokius pokyčius, kurių niekas nesitikėjo iš vienos nedidelės programinės įrangos kompanijos.

Paulius Cubera, Agnė Grinevičiūtė, Miglė Nargėlaitė, Edgaras Savickas, Vytenis Radžiūnas, Dovilė Tuskenytė, Valius Venckūnas, Gražina Vincel, Agnė Vareikaitė

Susiję