Knygos kraustosi į ekranus – gerai ar blogai?
Vasario 17-toji, pirmasis Vilniaus knygų mugės rytas – ilgai laukusieji šios šventės tuoj ims vartyti dar leidyklomis kvepiančių knygų, žurnalų, ieškoti nuolaidų, kuriomis pasižymi „Litexpo“ parodų rūmuose tradiciškai vykstantis renginys. Kiekvienais metais naujovėmis stebinanti mugė, šįmet renginių programą pradėjo seminaru „Elektroninių knygų leidyba ir platinimas Lietuvoje“. Šis ir dar keletas renginių, skirtų elektroninėms knygoms, supažindina su naujausiomis tokio skaitymo galimybėmis ir privalumais, taip pat suponuoja naują diskursą – kokia spausdintos knygos vieta šiame procese, ką praranda ar įgauna knyga, nukeliavusi į ekraną?
Seminaro metu elektroninės prekybos įmonės „Nextmedia LT“ vadovas Deividas Talijūnas pristatė elektroninių knygų skaitymui sukurtas skaitykles, taip pat tam naudojamus planšetinius kompiuterius bei lyg iš gausybės rago vardijo jų pranašumus. „Knyga yra ne viršelis, ne popierius, o raidės“ – teigė D. Talijūnas, taip pat akcentuodamas ir mažesnę tokių knygų kainą. Tačiau paklaustas, ar skaitymas virtualioje erdvėje netrukdo sukoncentruoti dėmesio ir įsigilinti į tekstą, bendrovės „Nextmedia LT“ vadovas pripažino, jog pagunda nuklysti į internetinius portalus tikrai gali blaškyti.
Renginio metu pateikta statistika rodo, jog 2010 – aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose elektroninių knygų leidyba buvo tokia sėkminga, jog jai išleista apie milijardą dolerių. Apie statistikas Lietuvoje užsiminta nebuvo, todėl sunku susidaryti įspūdį apie šių knygų populiarumą ir ateities gamybos mastus mūsų šalyje. Pasak D. Talijūno, viską parodys laikas.
Nors knygų mugėje dėmesio elektroninėms knygoms netrūko, tačiau jos liko beveik neaptartos skaitymo kokybės požiūriu. Ar žmonėms patinka skaityti knygas ekranuose? Tūkstančiai žmonių „Litexpo“ parodų rūmuose šmirinėjo su ką tik nusipirktų knygų ryšulėliais – ar jiems patiktų mugėje vaikščioti tarp krūvos skaityklių ir kompiuterių? Tą pačią dieną vykusi diskusija apie elektronines knygas ir tradicinės knygos likimą iš pažiūros turėjo bent jau priartėti prie šių klausimų, tačiau renginio dalyviai, mokslinės literatūros leidybos atstovai Vidmantas Labašauskas, Gytis Vaškelis ir Edmundas Žalys akcentavo tik operatyvumo ir informacijos kiekybės, bet ne skaitymo kokybės kriterijų. Juo labiau, atstovai oponavo patys sau, labiau gindami tradicinę spausdintą knygą, o ne savo pačių leidžiamus produktus. „Psichologai sako, kad geriau įsimenama ta knyga, kuri skaitoma ne iš ekrano“ – teigė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius Gytis Vaškelis. O leidyklos TEV generalinis direktorius Edmundas Žalys, paklaustas, ar buvo atlikti kokie tyrimai apie galimą elektroninių knygų paklausą Lietuvoje, atsakė dviprasmiškai – „Ne, tačiau žinome, kad užsienyje parduodama dešimt milijonų knygų, tai tikimės, kad šimtą egzempliorių parduosime ir mes“. Taigi susidaro įspūdis, jog ši naujovė net patiems jos diegėjams neatrodo labai perspektyvi.
Kadangi elektroninėms knygoms skirtuose renginiuose nebuvo kalbėta apie grožinės literatūros pokyčius virtualioje erdvėje, teko ieškoti atsakymų mugės sūkuryje. „Vagos“ knygyno vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė pareiškė neigiamai vertinanti tokias naujoves: „Elektroninės versijos skaitymas neprilygsta spausdintai knygai. Net patys elektroninių knygų leidėjai kuria specialius popieriaus kvapą primenančius kvepalus, kad pakvepintų skaitykles ir primintų prarastą skaitytojo ryšį su knyga“. Prieš elektronines knygas pasisakė ir mugėje sutikti žinomi Lietuvos kultūros veikėjai: „Tai varginantis dalykas. Ekrane aš nejaučiu teksto kaip kūrybos, nejaučiu malonumo“ – teigė literatūrologas Regimantas Tamošaitis. „Santykis su knyga yra beveik kaip su Dievu“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo kultūros veikėjas. Panašią nuomonę apie glaudų ryšį su spausdintu žodžiu pateikė ir politologas, kultūros kritikas Leonidas Donskis: „Esu kultūrinis konservatorius, kuris beviltiškai myli knygas. Manau, kad lyginti elektroninę ir spausdintą yra tas pats, kas lyginti virtualioje dailės galerijoje esančius kūrinius su originaliais darbais.“ Taigi grožinė elektroninė knyga pigi, patogi, greitai prieinama, tačiau sunkiau įsisavinama.
Vilniaus knygų mugėje pristatyti elektroninių knygų leidybos pranašumai parodė, jog šis metodas labiau tinka mokslinio, o ne grožinio turinio knygoms, be to, nėra iki galo išsiaiškinta, ar plečiant veiklą tai bus paklausu mūsų šalyje. Kadangi elektroninių knygų projektas dar pakankamai naujas, o žmonės – gana skeptiški, galima nebijoti, jog greitu metu elektroniniai leidiniai užgoš spaustuvės rašalu kvepiančius knygų puslapius.
