Kuo nuo mūsiškių skiriasi studijos svetur
Ar tų pačių disciplinų mokosi, ar skiriasi požiūris į mokslą ir kursiokų amžius Vilniaus ir užsienio universitetuose? Apie tai pasakoja Žurnalistikos instituto studentai ir absolventai, pagal ERASMUS arba dvišalių mainų programas dabar ar anksčiau mokęsi Estijoje, Suomijoje ir Ispanijoje.
Estai moko amato
Trečiakursis Egidijus Jurgelionis, šiuo metu pagal dvišalių mainų programą studijuojantis Estijos „Baltic film and Media School“ (toliau – BFM) aukštojoje mokykloje, sako, kad lyginti studijas čia ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute gana keblu. „Kaip ir visur, galima atrasti ir pliusų, ir minusų, – sako Egidijus. – Pavyzdžiui, BFM studijos paremtos praktika – daugelio kursų atsiskaitomasis darbas yra ne egzaminas, o rašto ar praktinis darbas: trumpametražio filmo scenarijus, esė, verslo, rinkodaros planai, tiesioginė TV laidos transliacija ir panašiai.“
„Kita vertus, tokios studijos labiau primena aukštesnio lygio profesinę mokyklą – išmoksti amato. Žurnalistikos studijos Vilniaus universitete labiau primena universitetines studijas, nes turi galimybių susipažinti su literatūra ar istorija“, – lygina Estijoje studijuojantis Egidijus.
Dar vienas skirtumas – dėstomų Estijos universitete disciplinų įvairovė tokia didelė, tad kartais jos netgi atrodo visai nieko bendra neturinčios su žurnalistika. Pavyzdžiui nemažai dalykų yra susijusių su verslu, ne vien pačios žurnalistikos bet ir komunikacijos mokslų plačiąją prasme.
Suomijoje – disciplinų įvairovė
Egidijaus kurso draugas Edvardas Kubilius šiuo metu kremta komunikacijos mokslus Suomijoje, Jyväskylä‘os universitete. Čia studijų programoje taip pat kur kas platesnis dalykų pasirinkimas nei Vilniuje, ir tai Edvardui patinka. „Suomijoje į komunikacijos mokslų programą įeina žiniasklaida, tyrimų metodai, monitoringas, tarptautinių verslo ir ne verslo organizacijų komunikacija, Suomijos žiniasklaidos sistemos ir komunikacijos pažinimas, viešųjų ryšių procesai ir vystymasis“, – vardija E. Kubilius.
Ispanai į studijas žiūri rimtai
Pagal ERASMUS mainų programą Ispanijos Mursijos universitete jau pusmetį žurnalistiką studijuojanti dar viena trečiakursė – Ieva Rekštytė sako, kad būtų buvę naivu tikėtis, kad svetur studijos bus lengvos. „Semestro pradžioje mokslai čia įsibėgėjo negreitai, tačiau dabar vos spėju suktis! Turiu parašyti kelis mokslo darbus, o tam dar tikrai nesu pasirengusi, trūksta akademinės kalbos įgūdžių“, – pasakoja Ieva.
Jos manymu, žurnalistika Ispanijos universitete nėra laikoma itin prestižine profesija, netgi galima teigti, kad ji yra šiek tiek mažiau populiari nei Lietuvoje. Tačiau didelis pliusas yra paties studentų požiūris į mokslą. Studijų kryptis yra labai plati, tad dažnai tenka sunkiai mokytis. Vis dėlto vėliau supranti, kad šios žinios ir patirtis labai naudinga ir svarbi.
„Susidarė įspūdis, kad čia žurnalistika yra labiau „idėjinė” profesija nei Lietuvoje. Patiko mintis, kurią aptikau vienoje iš skaitytų knygų, kad geru žurnalistu, kaip ir kunigu, gali tapti tik iš pašaukimo“, – savo pastebėjimus dėsto studentė.
Ieva iš pradžių stebėjosi, kad kartu su ja mokosi ne vienas vyresnio amžiaus žmogus. Tačiau čia gana įprasta, kad net nemažą patirtį žurnalistiniame darbe sukaupęs žmogus tiesiog panoro atnaujinti savo akademines žinias.
Ispanijoje pagal Erasmus programą studijavo ir 2009 metais Vilniaus Universiteto žurnalistikos studijas baigusi Agnieszka Narkiewicz. „Erasmus“ studentui iš Lietuvos semestro metu reikėjo surinkti 30 kreditų – tam užteko pasirinkti šešių disciplinų paskaitas. O studentai iš Italijos dievagojosi, kad gyvenime neturėjo keturių disciplinų iš karto“, – lygina Agnieszka.
Egzaminai vykdavo panašia tvarka kaip ir Lietuvoje. „Vieni dalykai baigėsi testu, kiti įskaitomi surinkus semestro metu pakankamai taškų arba parašius paskirtą darbą. Buvo nepaprastai sunku ispaniškai rašyti trisdešimties puslapių ilgio referatą apie tuo metu vykusius JAV prezidento rinkimus ar rašinius apie Ispanijos televizijos žiūrovus, pildyti informacinių technologijų teorijos testus. O dėstytojai Erasmus studentams tikrai nebuvo nuolaidesni“, – pasakoja A. Narkiewicz.
Mergina prisimena, kad mokslus teko krimsti didele sparta, nes svetur „įsisukti“ į gyvenimą reikia laiko. „Tačiau ši patirtis neįkainojama. Tai yra puiki proga pamatyti pasaulį kitu kampu. Banalu sakyti ir kartotis, bet vis dėlto reikia – tai nepakartojamos pažintys ir didelė pasirinktos specialybės bei gyvenimo pamoka“, – įsitikinus Agnieszka.