Diskusija apie Baltarusijos žiniasklaidą

Žurnalistų pusryčiai nr. 16 Ar Baltarusijos žiniasklaida nušvietė 2010 metų Prezidento rinkimus?
Žurnalistų pusryčiai nr. 16 Ar Baltarusijos žiniasklaida nušvietė 2010 metų Prezidento rinkimus?

Kovo 17 dieną vyko diskusija “Žurnalistų pusryčiai nr. 16: Ar Baltarusijos žiniasklaida nušvietė 2010 metų Prezidento rinkimus?“. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus organizuojamos diskusijos  svečias buvo nepriklausomos Baltarusijos žurnalistų asociacijos vicepirmininkas,  televizijos „Belsat“ laidų kūrėjas, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje dėstytojas Eduardas Melnikovas.

2010 metais gruodžio 19 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kurie sulaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio.  Kaip rinkimus nušvietė žiniasklaida pačioje Baltarusijoje? Ar žiniasklaida buvo varžoma? Į šiuos klausimus ir buvo mėginama atsakyti renginio metu.

E. Melnikovas akcentavo du dabartinės Baltarusijos žiniasklaidos veiklos etapus: prieš rinkimus ir po rinkimų. Prieš rinkimus, 2010 m. pabaigoje, buvo liberalizacijos laikotarpis, nes A. Lukašenka norėjo sudaryti demokratinės visuomenės įvaizdį, parodyti Vakarų visuomenei, jog vyksta skaidrūs rinkimai ir leido nepriklausomai spaudai laisviau dirbti. E.Melnikovas atkreipė dėmesį, kad gruodžio 19 dieną demonstracijos po metu, kuri buvo žiauriai numalšinta, buvo sumušti 27 žurnalistai, 21 suimtas. Po rinkimų nepriklausoma spauda vėl patiria didelį spaudimą, smarkiai ribojamas tokios spaudos pardavimas. Pasak E. Melnikovo, dabar žurnalistai Baltarusijoje dirba sunkiomis sąlygomis.

Baltarusijos žiniasklaidos specialistas taip pat kalbėjo apie tai, kaip jo šalyje televizija manipuliuoja žmonėmis: „Valstybinė televizija įteigia Baltarusijos gyventojams, jog reikia bijoti permainų, ypač karo. Paprasti žmonės iš kaimo sako: „Kas tie nepriklausomi kandidatai? Mes žinom Lukašenką – jis geras…“ Alternatyvūs kandidatai televizijoje buvo pateikiami kaip marginalūs, nežinia, iš kur atsiradę, užsiimantys tik „neaiškia“ politika, o Aleksandras Lukašenka, tuo tarpu, važinėjo po kaimus, gamyklas, susitiko su žmonėmis, „klausėsi jų problemų“ – tai buvo nuolat rodoma. Valstybinė televizija yra rimtas psichologinis ginklas nukreiptas prieš valstybės gyventojus. Valstybinė žiniasklaida žiūri į gyventojus kaip į priešus, kuriuos reikia užimti- pasakojo svečias. E. Melnikovo nuomone, jau daugiau nei 16 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka puikiai supranta televizijos svarbą norint išlikti valdžioje: „A. Lukašenka labai gerai supranta televizijos jėgą. Jis moka ja pasinaudoti. Nesvarbu ar jis kalba teisybę ar melą, bet kalba jis nuostabiai. A. Lukašenka sako tai, ko iš jo tikimąsi. Pavyzdžiui, kartą jis pasakė, jog jo tėvas žuvo kare, nors jis net nedalyvavo jame. A. Lukašenka gimė 1954 metais“.

Taip pat buvo diskutuojama ir apie tai, kaip Baltarusijos žiniasklaida pristato įvykius Egipte, Libijoje. E. Melnikovas pasakojo, jog šie įvykiai yra rodomi, tačiau rodomi asociacijos principu: rodomos žiaurios scenos, kaip žmonės rėkia, mušasi, o po to ramus A.Lukašenka vaikštantis po gamyklą. Tai perša Baltarusijos žmonėms tą pačią mintį: kam tos permainos ir revoliucijos?  Pasak paskaitos svečio, šis metodas vartojamas nuolat.

Viena diskusijos dalyvė klausė E. Melnikovo  nuomonės apie tai, kaip žiniasklaidai pavyko pristatyti kandidatus į prezidentus. „Valstybinėje žiniasklaidoje kiekvienam kandidatui buvo skirtas tam tikras laikas pateikti savo pozicijai – valstybinėje televizijoje du kartus po 30 min. ir 15 min. per radiją. Tai veikė. Baltarusijos piliečiai pamatė naujus žmones: Vladimirą Nekliajevą, Viktorą Tereščenka ir kitus. Atsiskleidė jų charizma“, – pasakojo Europos humanitarinio universiteto dėstytojas.

Diskusijoje buvo rodomas nevalstybinės televizijos „Belsat“ siužetas apie demonstraciją rinkimų dieną ir nukentėjusius jos metu, pasakojama apie grubius milicininkus ir specialiųjų pajėgų elgesį, kalbama apie suimtuosius. Diskusijos svečias teigė, jog toks reportažas, be abejo, nebūtų galėjęs pasirodyti valstybinėje televizijoje. Jo nuomone, susidorodama su demonstrantais, valdžia padarė klaidą, veltui supanikavo. „Kalbama, jog demonstracijoje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, kurie tik susirinko prie Vyriausybės rūmų ir neketino į juos veržtis, o milicija ir specialieji padaliniai pasirodė tik demonstrantams pradėjus skirstytis. Jei valdžia būtų apsimetusi, jog viskas gerai, viskas demokratiška, milicija nebūtų mėginusi susitvarkyti su demonstrantais, Baltarusijos pareigūnai nebūtų sulaukę tokių pasekmių kaip dabar – 158 pareigūnams, tarp jų prezidentui A. Lukašenkai, uždrausta įvažiuoti į Europos Sąjungos šalis. Dabar pačioje Baltarusijoje yra kurstoma valdžiai nenaudinga įtampa – juk suimtieji opoziciniai kandidatai kada nors išeis iš kalėjimo ir ims kalbėti… – pasakojo E. Melnikovas.

Renginio metu buvo gilinamasi ir į Baltarusijos žiniasklaidos problemas. Šia tema kilo  diskusija tarp E. Melnikovo ir diskusijos dalyvių auditorijoje. Taip pat buvo kalbama apie baltarusių socialinio gyvenimo problemas, tokias kaip žmonių susibūrimų į organizacijas trukdymas įstatymais, apie teisinės sistemos nukrypimus Baltarusijoje, apie užsienio žurnalistų darbo su A. Lukašenka subtilybes.

Nepriklausimos Baltarusijos žurnalistų asociacijos vicepirmininkas mano, kad visuomenė Baltarusijoje keičiasi į gerą – vis daugiau žmonių suvokia realią situaciją ir kad ją reikia keisti. Internetas užima ypač svarbią vietą.  „Vis daugiau baltarusių išvažiuoja mokytis, dirbti į užsienį. Atvažiuoja  į Vilnių, pamato, kaip žmonės čia gyvena“  – pasakojo diskusijos svečias.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos