Vilniuje programa gausesnė

Vilniuje ir Klaipėdoje siūlomos ir bakalauro, ir magistro žurnalistikos studijų programos, tačiau priešingose Lietuvos pusėse esančiuose universitetuose studijos iš esmės skiriasi. Klaipėdos universitete per ketverius mokslo metus studentai turi kur kas mažiau mokomųjų dalykų nei Vilniaus universiteto auklėtiniai, be to skiriasi ir pati studijų programos išdėstymo logika.
Pavyzdžiui, Vilniuje pirmakursiai žurnalistai studijuoja fotožurnalistiką, spaudos žurnalistiką ir lietuvių kalbos gramatiką – dalykus, kurių prireiks vasaros regioninės spaudos praktikoje. Klaipėdos universiteto studentai fotožurnalistikos ypatumus nagrinėja tik antrojo kurso pirmame semestre – jau po savo praktikos. Vietoj lietuvių kalbos gramatikos, kuri vilniečiams praktikos metu turėjo padėti taisyklingai rašyti ir vartoti tik tinkamus žodžius, klaipėdiečiai krimto kalbotyros mokslą, kur domėjosi kalbos kilme, žodžių atsiradimu.
Klaipėdos universitete pirmą žurnalistikos kursą baigusi, o vėliau į Vilniaus universitetą perstojusi Liucija Zubrutė pasakojo: „Klaipėdos universitete nebuvo kalbos dalykų. Mokėmės tik kalbotyrą, o ji tikrai nepadeda taisyklingai kalbėti, rašyti.“

Klaipėdoje mažiau studijų šaltinių ir realaus gyvenimo

Nors Klaipėdos ir Vilniaus universitetų žurnalistikos pirmakursiai mokosi ir tokių pačių dalykų, labai skiriasi dėstymo metodai, skaitoma literatūra, darbo krūvis studentams. Pirmakursė L. Zubrutė pasakoja, kad žurnalistikos įvadas ir žurnalistikos istorija Klaipėdoje dėstoma tik pagal šio universiteto leidyklos išleistas Vytauto Urbono knygas. „ Tos knygelės visą pusmetį buvo vienintelis vadovėlis. Viską ruoštis reikėdavo tik iš jų, iš jų būdavo ir egzaminas. Pirmame kurse visos specialybės programos parengtos pagal Vytauto Urbono knygas. Silpna ten programa“, – sako L. Zubrutė. Vilniaus universiteto studentams taip pat tenka mokytis žurnalistikos įvadą, žurnalistikos istoriją, tačiau apie V.Urbono knygas jie beveik nėra girdėję. VU žurnalistai šiuos specialybės mokslus kremta naudodamiesi gausia literatūra, skirtingais šaltiniais.

L. Zubrutė kritikuoja ir spaudos žurnalistikos paskaitas Klaipėdos universitete. Studentė pasakoja, kad per šias paskaitas tiesiog nuobodžiaudavo. „ Mokydamiesi rašyti reportažą tiesiog sugalvojome įvykį ir jį aprašėme, o Vilniuje rašome apie tikrus įvykius“, – lygina studentė. 
Liucijai oponuoja buvusi jos bendrakursė, Klaipėdos universiteto studentė Dovilė Bartkutė. Mergina įsitikinusi, kad Klaipėdos universitetas sugeba paruošti gerus specialistus, nors turi trūkumų. Tačiau, Dovilės manymu, jų turi visi universitetai. „Klaipėdos universitetas už Vilniaus geresnis visų pirma tuo, kad mūsų universiteto dėstytojai įsiklauso į studentų nuomonę. Pavyzdžiui, praėjusiais metais daug kas skundėsi studijų programa ir ji buvo šiek tiek pakeista. Aš galbūt keisčiau ir dabartinę, tačiau reikia pripažinti, kad studentų nuomonė Klaipėdos universitete svarbesnė negu dėstytojų. Visos problemos sprendžiamos demokratiškai“, – Klaipėdos universiteto privalumus žėrė D. Bartkutė.

Vilniaus universitetas kritikos sulaukia ir iš savų studentų. Neakivaizdžiai žurnalistikos du kursus Vilniaus universitete baigusi, o vėliau studijas nutraukusi Ilona Mosejeva sako, kad studijuodama dirbo žurnalistinį darbą ir universitete įgytos žinios beveik nepadėjo darbe. Vis dėlto Ilona giria žurnalistikos principus, kurių išmoko – etiką, objektyvumą. „Bet man trūko didesnio dėmesio praktikai ir šiuolaikinės žiniasklaidos tendencijoms bei sklaidos kanalams – turiu omenyje internetą. Kažkas buvo „užgriebta“ interneto tema, tačiau man pasirodė to negana, juolab aš pati dirbau su internetine žiniasklaida. O dėl praktikos – tegaliu pasiūlyti teikti daugiau dėmesio bandymams rašyti straipsnius ir dėstytojams duoti daugiau praktinių užduočių“, – savo požiūrį dėstė Ilona.

Pirmo kurso studijų programa

Vilniaus Universitetas	Klaipėdos Universitetas
Informacinė žurnalistika	Kompiuterių taikymas
Žiniasklaidos kalba	Kūno kultūra
Pasaulio literatūros istorija	Anglų k.
Studijų įvadas	Žiniasklaidos technologijos
Užsienio kalba (vokiečių, ispanų, prancūzų)	Kalbotyros pagrindai
Fotodokumentika	Žurnalistikos įvadas
Žurnalistikos įvadas	Filosofija
Logika	Literatūra
Spaudos žurnalistika	Komunikacijos teorija
Kompiuterinė grafika ir dizainas	Socialinių mokslų tyrimų metodologija
Internetinė raiška	Pasirenkamasis dalykas
Etika
Sociologija

Vis dėlto mergina nenori visiškai „nurašyti“ VU žurnalistikos. Studijose jai patiko dėstytojai, su kuriais galima pabendrauti, padiskutuoti aktualiomis temomis.

Kaune – tik įgijus kitą specialybę

Visai kitaip į žurnalistikos studijas pažvelgė Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Čia būsimieji žurnalistai rengiami tik magistro studijų programa, taigi VDU žurnalisto specialybę gali įgyti tik žmogus, prieš tai baigęs socialinių ir humanitarinių mokslų bakalauro studijas – teisininkai, politologai, ekonomistai, istorikai, kalbų specialistai. Tokį sprendimą lėmė kitoks požiūris į vis dažniau kylančias diskusijas, ar geru žurnalistu gali būti tik vienos srities specialistas, ar geriau tai būna žmogus, kuris apie viską išmano labai paviršutiniškai.
Tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis oponuoja tokiam požiūriui. „Įsivaizduokite situaciją, kad pas ką tik paskirtą krašto apsaugos ministrą ateina ilgus metus toje srityje dirbęs ir dar su tuo susijusius mokslus baigęs žurnalistas. Jis tą sritį išmanys geriau už ministrą ir kils pagunda rašyti kaip yra iš tiesų, o ne kaip sako ministras“, – savo nuomonę per paskaitas dažnai argumentuoja Ž. Pečiulis.

Vilniaus universitete nuo pat pirmo kurso dažnai akcentuojama, kad žurnalistas privalo kas kelerius metus keisti savo temą. VDU, atvirkščiai, rengia žurnalistus – vienos srities specialistus. Tačiau čia studentai mokosi tų pačių disciplinų kaip ir Vilniaus bei Klaipėdos universitetuose. Čia dėstoma žiniasklaidos teisė ir etika, radijo ir televizijos žurnalistika, spaudos žurnalistika, ryšiai su visuomene, žurnalistikos istorija.

Šiauliuose žurnalistikos nebėra

Žurnalistikos studijas įsteigti pabandė ir Šiaulių universitetas, tačiau šis kursas „ištempė“ vos keletą metų. „Buvo čia tokia specialioji programa – sutrumpintas kursas. Mokėmės vienerius metus ir tik neakivaizdžiai. Dėstė ten visokių dalykų, dabar jau net nepamenu visko. Man buvo įdomu, ko ten moko, nes jau dirbau tokį darbą. Dėstė mums ir Skirmantas Valiulis“, – prisimena Vitalijus Čiapas, dirbantis „Balticum“ televizijoje žinių reporteriu ir radijo „Kelyje“ laidų vedėju.

Šiauliuose būsimieji žurnalistai išklausė propagandos teorijos, žurnalistikos istorijos kursus, mokėsi spaudos, televizijos, radijo žurnalistikos. Taip pat Šiaulių universitetas teikė galimybę mokytis žurnalistikos teisės ir etikos kursą, lietuvių kalbos gramatikos. Vis dėlto Vitalijus mano, kad jam, kaip dirbančiam žurnalistui, studijos nepravertė. „Tai, ką jau buvau supratęs dirbdamas žurnalistu, pamačiau „ant popieriaus“, – vertina pašnekovas.

Šiandien žurnalistikos studijų programos Šiauliuose jau nebėra.

Kur studijuoti?

Norintieji studijuoti žurnalistiką susiduria su dilema, kurio iš trijų universitetų siūlomą studijų programą pasirinkti. Jiems tenka apsispręsti, kuris požiūris į žurnalistiką jiems priimtinesnis – VU ar VDU, taip pat pasiryžti laikyti stojamąjį konkursą, ar to nedaryti renkantis mokslą Klaipėdos universitete, kur tokio egzamino nėra.

Tačiau, kaip rodo V. Čiapo ir I. Mosejevos pavyzdžiai, svarbu suprasti, kad svarbiausia yra ne studijų programa, o motyvacija ir ryžtas dirbti žurnalistu. O universiteto misija tėra įskiepyti esminius žurnalistinius principus, išugdyti išsilavinusį ir universalų žmogų.

Susiję