Šiais metais pirmąsyk paskelbėte konkursą lietuviško Kalėdų Senelio įvaizdžiui sukurti. Kaip atsirado tokia idėja iš naujo sukurti šį visiems, atrodo, gerai žinomą personažą?

Išties konkursas toks šiemet buvo paskelbtas tik pirmąsyk, nors pati šio proceso istorija yra kur kas ilgesnė ir senesnė… Mūsų centro (Lietuvių liaudies ir kultūros centras – aut.) misija yra palaikyti ir gaivinti kultūros tradiciją, apie tai plačiai kalbėti visuomenei.

Kalėdų Senelis, mums pasirodė, tarsi savotiška priemonė, net patį mažiausią vaiką galinti atvesti prie mūsų tradicinės kultūros. Tad norisi, kad ir šio šventinio personažo ne tik išorinis įvaizdis, bet ir vaizdinys būtų labiau susijęs su mūsų liaudies pasakų tradicijom, senosiomis dainomis, turėtų ryšį su mūsų krašto šaknimis. Kartais atrodo, kad tas mūsų visų mylimas Kalėdų Senelis, kaip personažas, daugiau nieko ir nedaro, o tik neša dovanas. Vaikams juk vien to nepakanka. Pagalvojome, kad gal ir nebūtina vienas prie vieno visose šalyse aklai kopijuoti tą patį personažą.

Norite pasakyti, kad lietuviškam Kalėdų Seneliui nedera vilkėti raudonų kailinių?

Matote, tas raudonas Kalėdų Senelis pas mus yra atkeliavęs iš pietų, nors ir aplinkiniais keliais. Šventasis Mikalojus (Nikolajus) yra buvęs Turkijos vyskupas, neturtingiems vaikams dalindavęs dovanėles, o ir jo įvaizdis – raudoni drabužiai – tai yra tiesiog vyskupo apdarai…

Norėtųsi, kad mes bukai nekopijuotume vis dėlto tų raudonųjų senelių, tačiau net ir suradus lietuviško Kalėdų Senelio įvaizdį – nereikia visiems vienodai jį mėgdžioti.

Galima daugiau pagalvoti apie patį stilių, nes juk ir tų Kalėdų Senelių gali būti įvairių skirtinguose šalies regionuose. Svarbiausia, turėti gerai visiems atpažįstamus elementus: kailiniai, kepurė, maišas ar dar kažkokios detalės…

Konkursas lietuviškojo Kalėdų Senelio įvaizdžiui sukurti baigėsi, apdovanoti ir geriausi autoriai… Tai ar jau per šventes šiemet sulauksime to savo kraštui artimo senelio Kalėdos?

Komisija tikrai ilgai svarstė ir tarpusavyje diskutavo, tačiau nusprendėm, kad vieno darbo vis dėlto išskirti, kuris visapusiškai būtų atitinkantis mūsų pačių lauktą įvaizdį ir konkurso keliamus reikalavimus, deja, negalime. Rezultatais likom patenkinti, nors geriausio darbo ir neturime, tačiau apdovanojome net keletą konkurse dalyvavusių autorių.

Kokių sulaukėte darbų ir kaip lietuvišką Kalėdų Senelį įsivaizdavo konkurso dalyviai?

Visi konkurse septynių autorių pateikti darbai yra gana skirtingo pobūdžio, tačiau visi labai įdomūs… Vieni darbai labiau buvo susiję su etnografiniu paveldu, sakyčiau, net tautiniu kostiumu, remiantis XIX – XX a. apranga, kiti – siejosi su kur kas ankstesniais archeologinio kostiumo laikais. Prie tokios mitologinės Kalėdų Senelio vizijos yra asociacijų ir su tolimais kraštais ar net šamaniška kultūra. Buvo darbų paremtų ir istoriniu kostiumu, maždaug XVII – XVIII a. didiko drabužiais, kad tas mūsų lietuviškasis Kalėdų Senelis atrodytų iškilmingai ir prašmatniai. Iškilo tuomet klausimas, tik ar tokia paralelė tarp fantastinio personažo ir grynosios istorinės medžiagos tarpusavyje dera…

Ar kitąmet planuojate organizuoti panašų konkursą ir pratęsti šio personažo paieškas?

Rankų tikrai dar nenuleidžiame ir kitais metais, matyt, taip pat pratęsime šį konkursą. Tiesą sakant, iš to ką atrinkom šiemet, sukomponavom jau tam tikrą Kalėdų Senelio įvaizdį.

Iš vieno darbo paėmėm apatinius drabužius: kepurę, riešines, blauzdines, liemenę ir kelnes. Tokia apranga jau yra net pasiūta, remiantis Viktorijos Igliukaitės darbu. Pasiūti net ir iškilmingi balti kailiniai, kuriuos sukūrė Arvydas Bagdonas.

Daugiausia kalbate apie Kalėdų Senelio aprangą ir kostiumą, o ar buvo kuriama šio personažo charakteristika, ar pagalvota šio lietuviško senelio Kalėdos vidinė motyvacija?

Tiesa sakant, apie tai nemažai galvojom ir kalbėjom, tačiau tai jau yra kur kas ilgesnis procesas. Nė kiek neabejoju, kad visa šiuolaikinio Kalėdų Senelio mitologija ilgainiui atsiras, nors aš nemanau, kad mūsų jauniems žmonėms būtinai viso to reikia. Ne visi juk dabar žino, kad Kalėdų Senelis atkeliauja su elniais, galbūt vieni galvoja, kad jie atskrenda lėktuvu. Juk per televiziją taip ir rodo, kad Kalėdų Senelį iš Suomijos vaikai visų pirma pasitinka oro uoste.

Kitas svarbus klausimas – Kalėdų Senelio gyvenamoji vieta, nes vieni sako, kad jis iš gūdaus miško, kiti – šiaurės ašigalio… Man asmeniškai atrodo, kad jis tikrai yra iš šiaurės kraštų.

Antai net ir elnio motyvas yra tapatus lietuvių mitologinėse Advento dainose, kuriose sakoma, kad atbėga elnias devyniaragis, kuris atneša saulę ant savo ragų. Netgi kaimuose žmonės anksčiau tikėjo ir laukdavo to elnio, kuris atbėga, visas baltas ir labai gražus, nes būtent jis nusileisdamas iš debesų ir atneša Kalėdas. Aš pati esu buvusi šiaurėje ir mačiau, kad tie baltieji šiaurės elniai iš tiesų tokie yra, tad sąsaja su šiaure mūsų tradicijoje yra gyva ir visai tinka.

Mūsų lietuviškose pasakose taip pat dar yra toksai personažas kaip Šaltis ir visai nereikia bijoti, kad tai sovietinis „died moroz“. Senis Šaltis tai irgi tokia mitinė būtybė, atpažįstamas iš apšerkšnijusios barzdos ir snieginės sermėgos, kurį mūsų žmonės kviesdavo prie Kūčių stalo vakarienės ir jam stengdavosi įsiteikti, nes žiemą jis yra gamtos valdovas.

Prasitarėte apie antrus metus iš eilės į Lietuvą lėktuvu atskrendantį Kalėdų Senelį iš Suomijos. Šiemet paaiškėjo, kad sulaukę vieno Kalėdų Senelio, jau pradėjome laukti dar kito. Ar tai negriauna vaikų tikėjimo Kalėdomis?

Vienareikšmiškai negaliu su tuo susitaikyti, bet taip pat nieko iš esmės mes negalime pakeisti ar su tuo pakovoti. Komerciniai interesai lieka komerciniais. Renginių organizatoriai yra suinteresuoti atgabenti užsienio Kalėdų Senelius ir reklamuoti tų šalių firmas, kuriose tie seneliai gyvena. Juk ir visa Kalėdinė prekyba, kaip pastebėjote, jau nuo rudens vidurio yra prasidėjusi!

Taip ir išskystam, nemokėdami atsilaikyti, nes vis dar neturime kažkokių savų vidinių nusistatymų ir suvokimo, kas tai yra Kalėdos, paprasčiausio žinojimo kada jos ateina ir kodėl ši šventė mums turi būti svarbi…

Kalėdos jau netrukus… Ar galima vis dėlto laukti ir tikėtis, kad jei ne šią žiemą, tai bent kitąmet į duris pasibels lietuviškasis Kalėdų Senelis?

Aš tikiu, kad mūsų lietuviškasis Kalėda labai greitai atsiras ir turės savo aiškią vietą mūsų kultūroje, ir tikrai jau niekas negalės užginčyti ir pasakyti, kad tik šitas raudonasis senelis, atskridęs iš svetur, yra tikrasis…

Susiję