Susitikime su R. Rakausku – apie meną, futbolą ir bohemiškas išgertuves
Lapkričio viduryje and Žurnalistikos instututo koridoriaus sienų pakibęs fotografo Romualdo Rakausko ciklas „Užuovėja“ – lyg įžanga į penktadienį, lapkričio devynioliktąją įvykusį studentų susitikimą su šiuo garsiu menininku.
Paprastai per susitikimus jaučiame oficialumą, tiek svečių, tiek auditorijos susivaržymą ir šaltą, grynai akademinį santykį. Žurnalistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Rakauskas pradėjo kalbą apie futbolą, taip leisdamas jau nuo pirmųjų akimirkų suprasti, jog tai – ne koks oficialus renginys, o pats svečias – ne koks kalbą ant lapelio pasirašęs rimtuolis. R. Rakauskas teigė, jog menininkas privalo būti judrus, domėtis ne tik savo sritimi, bet spėti ir pašvęsti, ir sportu domėtis, ir po parodas vaikščioti.
Komiškos situacijos kuriant pirmuosius aktus, šmaikštūs nutikimai iš jaunystės laikų, prisimenant tos pačios septintojo dešimtmečio fotografijos mokyklos draugus, tokius kaip Aleksandras Macijauskas ar Antanas Sutkus, leido labiau pažinti to laikmečio menininkų asmenybes, kūrybinį kelią bei iš arčiau pažvelgti į jų kasdienybę.
„Universitetas nieko nedavė“ – nebijojo konstatuoti R. Rakauskas, baigęs žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Tačiau suskubo patikslinti, jog kalba tik profesine prasme : „Davė asmenybės suformavimą“. Tai, anot menininko, ir yra svarbiausia ne tik meninį, bet apskritai bet kokį darbą dirbsiantiems žmonėms, nes juk pagrindas po kojomis – būtinas.
Susitikimo metu fotomenininkas apžvelgė savo kūrybinį kelią, aptarė svarbiausius fotografijų ciklus, nevengdamas ir savikritikos: ciklą „Žydėjimas“, sukurtą, kai fotografui buvo trisdešimt treji, juokaudamas net prilygina mirčiai: lyg Jėzaus, tik kūrybinei – buvo pasiekta menininko kūrybos viršūnė, kurios vėliau pranokti taip ir nepavyko. Tačiau, net ir laukdamas septyniasdešimtmečio, R. Rakauskas dar turi planų: užsiminta apie penkias būsimas parodas, dar laukiančius darbus ir neįgyvendintus sumanymus – gyvenimas tęsiasi.
Prasidėjus klausimų lavinai, aptarta skaitmeninės ir senosios „zenitinės“ fotografijos specifika, dabartinės spaudos fotografijos tendencijos, šiuolaikinis menas, postmodernizmo estetika bei daug kitų klausimų, į kuriuos R. Rakauskas atsakė noriai, sukurdamas nuoširdų santykį su instituto studentais – kokia kalba kalba ir savo fotografijomis.
