Kokia Lietuvos žiniasklaida yra ir kokią ją norėčiau matyti

Eglė Leiputė
Kauno Maironio gimnazija, 2g klasė

Žiniasklaidai priskiriama ne tik geltonoji spauda, bet ir radijas, internetas bei visos informacijos ,,gigantas“ – televizija. Ir jaunas, ir senas vakarus praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio ar laikraščių. O kam eiti į teatrą ar kiną, jei ,,pasikultūrinti“ ir sužinoti naujienas galima neišėjus iš namų? Spaudoje savo mėgstamą skiltį atras kiekvienas, nes pasirinkimas įvairus ir visi varžosi, neriasi iš kailio, norėdami įtikti skaitytojui ir pakelti reitingus.

Lietuvoje žiniasklaida labai galinga. Ja pasitiki dauguma žmonių ir tai įrodo protestai prie miestų savivaldybių bei Seimo. Jei ne žurnalistai, daugelis nebūtų sužinoję bandytų nuslėpti skandalų. Jie žaibiškai reaguoja į įvykius, parengia reportažą ar parašo straipsnį, kurį vos po kelių minučių galime surasti internete. Laiku suteikta ir paviešinta informacija gali užkirsti kelią melagingiems faktams.

Žiniasklaida formuoja piliečių požiūrį į gyvenimą, todėl labai svarbu rodyti ir rašyti apie tuos dalykus, kurie mūsų visuomenei būtų naudingi. Padaugėjus susirgimų vėžiu, televizijoje populiarėja laidos apie maisto produktus ir jų priedus. Tokios laidos pasitarnauja žiūrovui bei priverčia atidžiau rinktis ką valgyti ir pamačius žodį ,,akcija“ ar ,,nuolaida“ neskubėti pirkti neaiškios kokybės produktų.

Nors Lietuvoje apstu įvairaus žanro televizijos laidų, nemažą eterio dalį užima visuomenei žinomi žmonės. Jeigu ,,žvaigždė“ išgarsėja – bus aptarinėjamas ir jos asmeninis gyvenimas. Kartais pasitaiko, kad ,,kas, kur, su kuo“ žmonėms pabosta ir nebėra ką apkalbėti, bet žurnalistai išgalvoja skandalą ar nugirdę vieną žodį, iš musės padaro dramblį, norėdami sudominti. Visuomenė su malonumu žiūri paskalų laidas ir nepagalvoja, jog jos dažnai žemina ir tepa žmogaus orumą.

Objektyvumas – vienas svarbiausių dalykų, kuriuo turi vadovautis žiniasklaida. Tačiau laikraščiai mirga nuo straipsnių, kuriuose aprašoma tik viena versija. Galbūt žurnalistai tingi ieškoti kitų versijų, todėl nuteisia net neišsiaiškinę. Gerai, jei jų versija teisinga, tačiau jei tiesa yra kita, o žmogus jau apkaltintas? Niekas neparašo antro straipsnio, kuriame atsiprašytų už neteisingus kaltinimus. Dėl tokio subjektyvumo susidaro įspūdis, kad būtina apšmeižti kitą, kol jis neapšmeižė mūsų.

Kad ir kokia būtų žiniasklaida, vis dėlto ji atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Nors joje apstu nereikalingų ir nenaudingų dalykų, jos dėka operatyviai sužinome Lietuvos ir pasaulio įvykius, nuolat jaučiame visuomenės gyvenimo pulsą. Tik labai norėtųsi atsivertus žurnalą ar paspaudus distancinio valdymo pultelį nebūti įsuktiems į skandalų sūkurį. Nors turime išmokti patys atsirinkti reikalingą informaciją, daug patogiau ir patraukliau, kai ją pateikia ,,sukramtytą“ ant lėkštutės.

Patalpinta: Rašiniai