Daugybė varginančių paskaitų, alinantys it Kryžiaus žygiai koliokviumai, egzaminų sesija lyg Žalgirio mūšis ir susitikimai su ,,kirviais“ dėstytojais – tokios mintys sukasi daugelio studentų galvose. Neretai paskaitos trunka nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio, tad gerai, jeigu išėjus iš paskaitų galvoje dar sukasi išmoktos naujos matematinės ar fizikinės lygtys, jausmas, kad pagilinai savo anatomijos žinias ar potyris įgavus naujų komunikacijos įgūdžių. Bėda, kad iš universiteto trauki tiesiai į ,,baraką“, išsikepi lėkštę bulvių ir gurkšnodamas alų pasidžiaugi, kad įveikei sunkią dieną.

Gal ir sunku patikėti, tačiau yra ir kita studentų pusė. Toji, kuri pasibaigus paskaitai traukia ne ,,barakan“, o į savo mėgstamus užsiėmimus.

Vienas laukuose gainioja vėją, kurio kryptį stebėdamas laukia, kada galės paleisti savo sukurtą ir ilgai tobulintą lėktuvėlį, kitas užsidaręs patalpoje konstruoja robotus, o trečias lieja prakaitą sporto salėje gyvendamas šokio ritmu. Tokie studentai sugeba suderinti mėgstamą veiklą su studijomis, o užsiėmimai, kaip patys aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai sako, leidžia atsikvėpti nuo ilgų ir neretai varginančių ar nuobodžių paskaitų. Tai galimybė atrasti save, o laiką paskirti turiningai ir linksmai. Tokiems studentams galvoje ne tik studijos, bet ir galimybė ugdyti save.

Vertėtų prisiminti Bendžaminą Frankliną, žymų JAV rašytoją, kuris yra pasakęs: ,,Prarastas laikas negrįžta“. Naudinga įsiklausyti į B. Franklino žodžius ir suprasti, kad laiką reikia tausoti ir išnaudoti prasmingai.

Susiję