Sąrašai skaitomi, pakelia ūpą, jais skaitytojai mėgsta dalintis kaip kačiukų nuotraukomis. Dešimt būdų uždirbti milijoną. Dvylika pratimų, gerinančių regėjimą. Šešiolika septyniolika dalykų, kurie man patinka Lietuvos žurnalistikoje.

Kas gero Lietuvos žurnalistikoje nutiko 2005-2015?

1. Interneto portalai atvėrė erdvę nuomonių įvairovei. Nebe keletas žmonių, anksčiau turėję teisę rašyti laikraščių nuomonių skiltis, o keli šimtai pradėjo nuolatos reikštis viešojoje erdvėje.
2. 2007 m. jauni žurnalistai Mindaugas Nastaravičius ir Vaida Pilibaitytė pradėjo Garbingesnės žiniasklaidos inciatyvą – GŽI.
3. 2009 m. Lietuva pagal spaudos laisvę, matuojamą organizacijos „Reporteriai be sienų“, pakilo į pirmąjį dešimtuką, aukščiausiai nuo 2002 m.
4. 2009 m. VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ atsižvelgdamas į „vis blogėjantį, paremtą mitais visuomenės pažeidžiamų grupių vaizdavimą žiniasklaidoje, kurstomą netoleranciją bei klestinčią patyčių kultūrą” iniciavo Socialiai atsakingų jaunųjų žurnalistų ugdymo programą.
5. 2009 m. skaidrumo organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) pradėjo rengti „Žurnalistų pusryčius“. Per kelerius iniciatyvos metus galėjome sutikti drąsiausius, inovatyviausius, profesionaliausius žurnalistus, daugiausiai Europos. Vertingi buvo TILS 2007 m. ir 2009 m. atlikti žiniasklaidos skaidrumo tyrimai.
6. 2009 m. oficialiai įsikūrė „Verslo žurnalistų klubas“, kuriame žurnalistai diskutuoja ir užsiima profesine savišvieta.
7. Nuo 2011 m. iki šiol žurnalistas-tyrėjas Šarūnas Černiauskas stabiliai ir atkakliai rodo, kad tiriamoji žurnalistika Lietuvoje įmanoma.
8. 2012 žurnalistas Marijus Šrivinskas viešai pasakė apie vokelius balsas.lt leidinių grupėje.
9. 2012 jauni žurnalistai Vytenis Radžiūnas ir Edgaras Savickas įkūrė FB grupę „Žiniasklaidos simptomai“, skirtą diskusijoms apie žiniasklaidos kokybę.
10. Koncesijos sutartis su teisę į informaciją iš anksto ribojančiu straipsniu 13.13 nebuvo priimta.
11. 2013 m. žurnalistui Mantui Dubauskui viešai sugėdinus ir spaudžiant žurnalistų bendruomenei LŽS nutraukė žurnalistinių tyrimų konkursą tema, kurią „užsakė“ konkursą finansiškai parėmusi įmonė.
12. 2013 m. skaidrumo organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) paleido www.stirna.info , kur surinkta informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus, žiniasklaidos priemonių tarpusavio sąsajas bei ryšius su verslu.
13. 2014 m.  įdomių kritinių įžvalgų apie žiniasklaidą ir žurnalistų darbą pateikė „Universiteto žurnalistas”
14. 2014 m. pasigendantys žiniasklaidos dėmesio žmogaus teisių klausimams žmogaus teisių aktyvistai ėmėsi iniciatyvos ir sukūrė erdvę žurnalistams portale www.manoteises.lt 
15. 2014 m. VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ iniciatyva Lietuva prisijungė prie tarptautinio judėjimo už aukščiausius standartus žurnalistikoje Media4Change 
16. 2015 m. buvęs 15min. vyr. redaktorius R. Valatka savo interviu pirmą kartą (pataisykit, jei klystu) viešai prakalbo apie žurnalistų atlyginimus, atleidimus ir darbo sąlygas kaip apie problemą. Tekstu žurnalistai masiškai dalinosi, net tie, kurie anksčiau sakė, kad žurnalistų darbo sąlygos konkrečioje redakcijoje yra vidinis įmonės reikalas.
17. 2015  2013 m. programuotojas, duomenų analitikas Povilas Poderskis žurnalistų džiaugsmui paleido, o 2014 m. pradėjo intensyviau vystyti valstybės institucijų duomenis viešinantį ir vizualizuojantį portalą freedata.lt . 2015 m. buvo nebeįmanoma jo nepastebėti.

Parašykit, jei ką svarbaus praleidau.

Sąrašas vilnocentristinis. Viskas vyko Wikileaks, E.Snowdeno atskleidimų ir suintensyvėjusio tarptautinio žurnalistų kooperavimosi fone. Laiškai iš užsienio kolegų, kviečiantys bendradarbiauti – kasdienybė. Tarptautinės stipendijos žurnalistiniams tyrimams skelbiamos kas mėnesį.

Surašiusi matau, kad tai, kas man labiausiai Lietuvos žurnalistikoje patinka, pastarąjį dešimtmetį atsitiko jaunų žurnalistų arba nežurnalistų – nevyriausybinių organizacijų ir skaidrumo aktyvistų – dėka.

Tačiau nenurašyčiau žurnalistų bendruomenės.

Iš istorijų, kurias žinau, išvada viena – pastaruosius 10 metų absoliuti dauguma žurnalistų stengėsi būti geri žurnalistai. Kai kurie – beveik neįmanomomis sąlygomis, atliekant „optimizacijas” ir „konvergencijas”, reklamos skyriams diriguojant redakciniams, spaudžiant politikams, siautėjant siauro horizonto ir žemos vidinės kultūros vadovams, savininkams vaikštant už parankių su kiaulių, naftos ir kitokių korporacijų atstovais, kabėdami ant terminuotų sutarčių, dėl kurių derybų nebuvo, pardavinėjami vienų investicinių bankų kitiems, galų gale nebežinantys, kas yra įmonės savininkai, dar tik pradedantys suvokti savo teises ir solidarumo svarbą.

Tie, kurie paliko profesiją, iš dalies tai darė dėl to, kad jautėsi negalintys dirbti gerai esamomis sąlygomis. Kai kurie metė redakcijas ir pradėjo kurti savas žiniasklaidos priemones internete.

Žodžiai „žiniasklaida” ir „žurnalistika” dažnai vartojami kaip sinonimai. Tačiau pastarąjį dešimtmety praktikoje jie dažnai prieštaravo vienas kitam. Kas gerai žiniasklaidos įmonei, kurios tikslas – gauti kuo daugiau alkoholio reklamos, kuri bus talpinama rėmuose, sudarytuose iš žurnalistinių tekstų, nebūtinai gerai žurnalistui. Todėl šitame tekste mažai apie žiniasklaidą, daugiau apie žurnalistus.

O kas tiems žurnalistams ir žurnalistėms nutiko toliau?

Jie gyveno ilgai ir laimingai. Nes 2015 m., 111 metai nuo spaudos laisvės atgavimo, buvo žurnalistikos emancipacijos Lietuvoje aušra. Palaipsniui buvo išrasta keletas dviračių, kai kurie jų puikiai važiavo.

Šitas sąrašas rašytas 2025 m. gegužę per pietų pertrauką.

Kas gero Lietuvos žurnalistikoje nutiko 2015-2025?

1. Visos redakcijos skelbia žurnalistų atlyginimus.
2. Už tą patį darbą vyrai ir moterys redakcijose gauna vienodą atlyginimą.
3. Visos žiniasklaidos įmonės skelbia savo tikruosius savininkus. Išrinkti politikai ir jų šeimos nariai turi parduoti turimas žiniasklaidos įmonių akcijas.
4. Žurnalistai yra įkūrę tarpusavio pagalbos fondą. Iš jo skiriamos kūrybinės stipendijos, parama kelionėms į seminarus ir konferencijas užsienyje bei pašalpos darbą dėl neteisėto atleidimo praradusiems žurnalistams. Fondas teikia teisininko, psichologo ir ekstremalių situacijų valdymo konsultacijas.
5. LŽS pakartojo Žiniasklaidos skaidrumo tyrimą, kurį praeitame dešimtmetyje atliko TILS (nes žurnalistams pasidarė nepatogu, kad TILS jau dešimtmetį dirba LŽS darbą).
6. LŽS iškovojo, kad už perpublikuojamus kituose interneto portaluose tekstus žurnalistams-autoriams būtų sumokama, ir kad į sutartis tarp portalų būtų įrašyta, jog perpublikuojant tekstą taisymai ir pavadinimo keitimai turi būti derinami su autoriumi.
7. Po keleto metų aktyvių derybų žurnalistų profesinės organizacijos kartu su žiniasklaidos savininkų organizacija pasirašė pirmąją šakinę (nuo žodžio „šaka”, ne nuo „šakės”) sutartį, kuria nustatomi minimalūs žurnalisto darbo apmokėjimo standartai. Sutartyje numatyta, jog kasmet žurnalistų algos turi būti keliamos sutartu procentu, taip pat nustatytas ryšys tarp žurnalistų algų didėjimo ir žiniasklaidos įmonės uždirbto pelno.
8. Dalis žurnalistų paliko redakcijas ir susibūrė į pelno nesiekiančias žurnalistines organizacijas.
9. Vadovaujantis gerąja praktika pakeistas informacijos šaltinio apsaugos įstatymas. Frazė “gyvybiškai svarbios aplinkybės” patikslinta į “grėsmė gyvybei”. Žurnalistai/redakcija privalo atskleisti informacijos šaltinį tik tuo atveju, jeigu tas atskleidimas užkirstų kelią nusikaltimams, keliantiems grėsmę žmogaus gyvybei ir jeigu yra išpildytos abi aplinkybės: 1. informacija yra lemiamo svarbumo užkertant kelią tiems nusikaltimams; 2. informacijos negalima gauti jokiais kitais būdais. Šios sąlygos galioja visoms tyrėjų priemonėms (kratoms, paėmimams, elektroninės komunikacijos įrašinėjimui ir t.t.) ir visiems žurnalistų darbo įrankiams (telefonams, kompiuteriams, užrašams).
10. Žurnalistų ir teisininkų aktyvių pastangų dėka dekriminalizuotas šmeižtas ir garbės ir orumo įžeidimas.
11. Žurnalistų ir skaidrumo aktyvistų pastangų dėka priimtas geriausias Europoje Pranešėjų apsaugos įstatymas.
12. Įsikūrė ir aktyviai veikia nevyriausybinė Teisės į informaciją organizacija, prižiūrinti, kaip Lietuvoje praktikuojama teisė į informaciją, bei Lobizmo stebėsenos organizacija.
13. Įsikūrė ir aktyviai veikia Žurnalistinių tyrimų biuras. Lietuvos žurnalistai dalyvauja tarptautiniuose korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimų projektuose.
14. Naujienų tarnyboms pradėjusios vadovauti naujos redaktorės ir redaktoriai panaikino kriminalines naujienas, jas išstūmė aukštus reitingus turinčios gilios žurnalistikos programos – žurnalistinė dokumentika, žurnalistiniai tyrimai, analitinės laidos. Naujienų portaluose reklamos skyriai skaičiuoja ne tekstų atidarymų skaičių, o laiką, kiek tekstas buvo atidarytas.
15. Iš televizijos ekranų išnyko savaitinės apkalbų laidos „Kas galėtų paneigti“, kuriose apkalbiems žmonėms nesuteikiama teisė atsakyti į kaltinimus.
16. Redakcijos finansiškai skatina žurnalistus įgyti kuo geresnį papildomą išsilavinimą ir sudaro tam sąlygas. Siekdamos aukštesnės kokybės redakcijos sudaro sąlygas žurnalistams specializuotis.
17. Žurnalistikos studijose universitetuose ir kolegijose įprastais tapo intensyvūs 1-2 savaičių profesinio meistriškumo kursai, kuriuos veda geriausi pasaulio žurnalistai. Į žurnalistikos studijas priimant papildomi balai suteikiami stojantiems iš menkai žiniasklaidoje reprezentuojamų, taip pat iš pažeidžiamų ir jautrių grupių, siekiant didinti įvairovę Lietuvos žurnalistikoje ir gerinti jos kokybę. Studijų metu žurnalistikos studentai atlieka praktiką ne tik redakcijose, bet ir su pažeidžiamomis grupėmis dirbančiose organizacijose. Įprastos tapo dvigubo diplomo (žurnalistika+) studijos.
18. Nepaisant pasiūlymų sugriežtinti apibrėžimą, kas yra žurnalistas, profesija lieka atvira. Žurnalistus ginantys įstatymai gina visus, kurie informaciją renka ir pateikia naudodamiesi žurnalistiniais metodais.
19. Žurnalistų ir skaidrumo aktyvistų susirinkime patvirtintas naujas Etikos kodeksas.
20. Matuojant kalbėjimo ir rašymo laisvę bei teisės į informaciją praktiką Lietuva yra pirmame dešimtuke pasaulyje.

*Šitą antraštę paskolino žurnalistas Ignas Krasauskas

Susiję