Prisiminus muzikos pamokas, prieš akis iškyla atvaizdas piktos mokytojos, verčiančios atmintinai mokytis ir iš klausos atpažinti klasikinius kūrinius, bandančios išaiškinti liaudies muzikos svarbą… Bet, jei ką tuomet ir išmokau, viskas pasimiršo. Daugiau žinių pasisėmiau vėliau, kitoje mokykloje, kur vaikai, užuot skaitę kompozitorių biografijas, patys groja, dainuoja ir vaidina miuzikluose. Apie kitokį muzikinį švietimą – Šiuolaikinės mokyklos centro mokytojas Arūnas Dikčius.

Kuo svarbus yra muzikinis švietimas?

Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Paprasčiau būtų apipilti didžiuliu informacijos kiekiu, bet mūsų prioritetas – praktinis muzikavimas. Deja, dauguma tėvų gana anksti susidaro nuomonę, ar jų vaikas gabus tam tikrai sričiai, ir nusprendžia, ar verta tai ugdyti. Vyrauja požiūris, kad neturintiems talento neverta net pradėti. Mūsų nuomone, pradėti visada verta. Kuo anksčiau – tuo geriau.

Kodėl svarbu pradėti anksti?

Sugebėjimų negalima vertinti vienpusiškai. Vaikas gali būti daugeliu požiūrių neįgalus, bet turėti absoliučią klausą. Dabar yra naujų teorijų, kurios bando apibrėžti skirtingus intelektus ir veiklos sritis, tarp jų ir muzikinį intelektą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti profesionaliai lavinti dar ankstyvoje vaikystėje, iki septynerių metų.

Bet jūsų mokykloje vaikus moko ne tik profesionalai, bet ir vyresnių klasių mokiniai. Kodėl?

Vaikams lengviau susikalbėti su vyresniais draugais, nei su suaugusiais. Esu skaitęs, kad šito metodo efektyvumas labai ryškiai matomas skurdesnių šalių kaimo mokyklėlėse, į kurias susirenka įvairaus amžiaus vaikai. Šiemet taip pat kviesimės vyresniuosius į repeticijų stovyklą, kurioje mažieji statys operą „Paukštė“, kurią specialiai mums yra sukūręs Laimis Vilkončius.

Šiemet ruošėte muzikinį spektaklį apie Vilnių, kaip atsirado ši idėja?

Jau kurį laiką norėjome padaryti kažką su senomis dainomis, tokiomis kaip „Vėjas Man Pasakė“ ir kitomis. Pritrūkus norinčių vaidinti, pasiūlėme muzikantams. Taip ir gimė siužetas – gatvės muzikanto, keliaujančio po Vilnių, istorija. Pritaikėme dainas, šokius. Mokiniai patys daug improvizavo, išėjo toks „džiazuojantis“ spektaklis.

Kaip manote, ar mokykloje pradėta muzikinė veikla tęsis?

Dažnai žmonės pasakoja: „Kol buvo toks mokytojas, turėjom visokių chorų, ansamblių… O kai išėjo, nieko nebeliko“. Bet ar tai yra gerai, kai mokytojui dingus nieko nebelieka? Reikia, kad žmonės susiburtų ir patys kažką darytų Deja, visi įpratę būti vykdytojais.

Vadinasi, neformalusis ugdymas yra būdas vaikams burtis, bendrauti, bet ne įgyti kažkokių profesinių įgūdžių?

Turime standartą, ugdymo planus ir jais vadovaujamės. Na, mūsų mokykloje dar yra ir teatro pamokos. Bet stengiamės viską pateikti taip, kad būtų ne mokslas apie meną, bet meno kalbos mokymasis. Daugelis mūsų pačių mokėsi bendrojo lavinimo mokyklose, kur vyresnėse klasėse viskas susivesdavo į informaciją apie muziką, kompozitorių biografijas ir panašius dalykus. Aš manau, kad tai galėtų būti integruota į istorijos kursą, bet ne menų. Per tą nedidelę muzikai skirtą valandą reikia muzikuoti.

Arūnas Dičkius ir Vytis Buivydavičius (direktorius) dirba Šiuolaikinės mokyklos centre nuo pat jo atsiradimo 1992 m. meninės studijos „Gama“, skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams, pavidalu. Įstaigos pirminė idėja buvo meninis vaikų ugdymas, kuriant operas, miuziklus, šokio spektaklius. Vėliau studija peraugo į pradinę mokyklą, 1997 m. – pagrindinę, 2004 m. – vidurinę, o 2006 m. brandos atestatus gavo pirmoji abiturientų karta. Tačiau, net ir gavus oficialų mokyklos statusą, meninė veikla liko nemažiau svarbi. Kaip teigiama ŠiMC internetiniame puslapyje, projektai yra ne pamokų pagyvinimas ir ne papildoma veikla, o daug efektyvesnis už įprastas pamokas mokymosi būdas, kuriame procesas yra daug svarbesnis už rezultatą.

Prieš klausant įrašą spėkite, kur opera pasirodė anksčiau: Londone, Vilniuje ar Paryžiuje? Atsakymą pateikia pašnekovas: Opera

Ar žinojote, kad Vilniaus klezmeriai – nedidelės litvakų kapelos, grojančios smuikeliais ir klarnetais, – galėjo turėti įtaką ankstyviesiems džiazo muzikantams Amerikoje? Klezmeriai

Ką muzika žmonėms reiškia dabar? A. Dikčius sako, kad šiandien muzika skatina atsiriboti, daro mus siaurakakčiais. Siaurakakčiai

Vienam rokas – širdį raminanti baladė, kitam simfonija – hardroko atitikmuo. Muzikos mokytojas pabrėžia, kad vienos formulės, kaip konkretus muzikos stilius veikia žmogų, – nėra. Betovenas

Muzikinis intelektas – kas tai? Kaip galima tai lavinti ir kada pradėti? Intelektas

Ar reikia mažus vaikus mokyti muzikos? Juk būdami labai maži jie neįvaldys instrumento, neišmoks tobulai dainuoti, o jeigu dar muzikai nėra labai gabūs… A. Dikčius mano kitaip: Bendravimas

Turime platų muzikos mokyklų tinklą, tačiau daugelyje Lietuvos universitetų nėra orkestrų. Ką tai pasako apie mūsų bendruomeniškumą? Bendruomeniškumas

Kultūrinė patirtis turi įtakos klausantis muzikos? Pasirodo, tikrai taip. Tai įrodo pavyzdys apie turkišką muziką ir Berliozo simfoniją: Patirtis

Susiję