Dar akmens amžiuje buvo piešinių, kuriuos galėtume dabar vadinti grafičiu. Žmonės, gyvenę urvuose, piešė piešinius iš savo buities. Senovės Egipte piešiniai buvo net dievinami. Jais būdavo dabinamos ištisos menės. Šiais laikais laisvieji menininkai savaip interpretuoja miestą ir gražina jį spalvomis, kuriomis jie mano, papuoš pilką, ir nykaus urbanizmo persunktą kasdienybę.

Pavasarinė grafičio mokykla Vilniuje

Šių metų balandžio mėnesį yra vykdoma nauja iniciatyva „Graffiti kūrybinės dirbtuvės“. Goethe institutas maloniai priėmė šios idėjos organizatorius (Tomą Akstiną ir Julijų Gurevičių), kurie rengs keturis seminarus apie grafičio istoriją, jos kultūrą Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat vykdomi piešimo kursai, kurie leis jaunimui išmokti maketuoti ruošti piešinių eskizus, akcentuojant miesto meno kryptį.

Tarp mokytojų, kurie per balandį žada aplankyti jaunuosius gatvės dailininkus, bus Gabrielius Liaudanskis (Svaras), vienas iš garsiausių Lietuvos grafičio meninikų – Aleksandras Kochkinas, lipdukų ir plakatų gamybos specialistai Antanas Jagminas ir Edvardas Paliulis ir miesto fotografų profesionalų komanda „Laimikis.lt“ (Julius Narkūnas ir Jekaterina Lavrinec).

Kalbamės su Julijumi Gurevičiumi, vienu iš „Graffiti kūrybinių dirbtuvių“ organizatorių:

Goethe institutas ir Jūsų kūrybinės dirbtuvės. Papasakok kas tai? Kokia Jūsų vizija, kokie tikslai?

Goethe institutas organizuoja šias dirbtuves su graffiti.lt komanda. Mes norime supažindinti visuomenę ir kitus besidominčius žmones su grafičio kultūra, padėti tiems žmonėms, kurie nori tobulėti ir save visapusiškai lavinti. Kai tik planavome šį renginį su Tomu, nemažai galvojome apie formatą: ką kviesti, kaip tai parodyti. Į viską žiūrime rimtai, todėl mūsų organizuojamuose renginiuose visada dirbama koybiškai. Šiam kriterijui mes skiriame labai daug dėmesio. Dėl to, rinkdami žmones, kurie dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, atsižvelgėme į jų motyvaciją ir pasikvietėme į pagalbą vienus geriausių šiuo metu Lietuvoje grafičio piešėjus. Jei ne šie žmonės, mūsų iniciatyva tikrai nebūtų įgyvendinta.

Mūsų vizija tokia: mes norime skleisti ir supažindinti, pristatyti žmonėms grafitį, kaip tam tikrą saviraiškos sritį, nes dabar, deja, daugelis žmonių, mato tik tagus ir bombinga (dažniausiai pasitaikantys grafičio piešiniai; aut past.) Tačiau tai tėra viena iš daugelio sričių, kurias apima grafičio terminas.

Kratomės ir idėjos, kad mus palaikys eiliniais vandalais. Mūsų pamokos tikrai toli gražu nuo miesto niokojimo ar skatinimo visur paišyti bereikšmius dalykus. Mūsų kūrybinėse dirbtuvėse, niekada nieko negirdėjęs apie grafitį žmogus, gali susipažinti su šio meno istorija, technika, net išmokti gaminti lipdukus, plakatus. Tikimės, kad po kurio laiko tokių kūrybinių dirbtuvių bus daugiau ir galėsime jas surengti ir kituose miestuose. Juk švietimo ir gerų iniciatyvų niekad nebūna per daug.

Kūrybinėse dirbtuvėse didelį dėmesį skiriame dalyvių saviraiškai. Po kiekvieno užsiėmimo duodame išskirtines temines užduotis, kurios mums padeda vertinti ir atrinkti geriausius, nes galų gale, stropiausių ir geriausių laukia dovanos.

Kiekvienas dalyvis kūrybines dirbtuves suvokia kitaip. Ir man asmeniškai labai patinka, kad žmonės turi galimybę bendrauti, pasidalinti patirtimi ir išmokti iš nemažą patirtį turinčių mokytojų-piešėjų.

Ar tokių akcijų buvo ir anksčiau?

Kiek man yra žinoma, Lietuvoje buvo rengtos kelios panašios akcijos. Du metus iš eilės buvo Klaipėdoje, tačiau nežinia, kodėl tai užsibaigė. Vilniaus mieste tai viena iš pirmųjų, man žinomų, iniciatyvų. Tačiau visame pasaulyje tokių dalykų buvo daug. Taigi su kolega Tomu bandome diegti tarptautines žinias ir leisti tobulėti mūsų išrinktiems dirbtuvių dalyviams.

Grafičio menininkai piešia kur jiems patinka, tačiau tai nepatinka valstybei. Menas yra nusikaltimas. Ar tai teisinga? Ką apie tai manai?

Tikra teisybė. Yra du nusistovėję požiūriai: legalusis ir nelegalus. Mes nepalaikome nei vienos nei kitos puses, tiesiog leidžiame kiekvienam žmogui pasirinkti, kas jam yra priimtiniau. Deja, kol kas Lietuvoje dėl tam tikrų įstatyminių dalykų, nėra galimybės daug kur piešti legaliai. Taigi daug gatvės menininkų, norėdami piešti, susiduria su keblumais. Daugeliui yra sudėtinga gauti leidimus, kurie yra būtini, norint tai daryti legaliai. Šiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis norime atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį ir galbūt, laikui bėgant, situacija pasikeis. Tačiau visada esame už dialogą ir kompromiso ieškojimą, kurio šiuo metu ganėtinai trūksta.

Kaip jaunas, tik pradėjęs piešti žmogus, gali tai daryti legaliai?

Yra tam tikra procedūra. Žmogus turi gauti leidimą. Jeigu tai yra privati nuosavybė, privačios valdos, tada tam tereikia raštiško patvirtinimo. Jei tai valstybės ar savivaldybės vieta, tada reikia gauti ir suderinti leidimą su savivaldybe. Ir čia prasideda dideli biurokratiniai niuansai, kurie dažniausiai visiškai atpurto laisvuosius menininkus nuo noro bandyti tai daryti legaliai. Šiuo metu šis procesas yra labai komplikuotas, o apie tai informacijos labai stinga. Todėl stengsimės šį dalyką supaprastinti ir padėti jauniesiems dailininkams gauti šiuos dokumentus.

Kaip atradai grafitį? Ką tai tau reiškia dabar?

Atradau tai prieš keletą metų. Tada susipažinau su gatvės piešėjais, įsitraukiau į jų draugų būrį. Viskas labai savaime. Kas liečia laisvąją kūrybą, labai svarbu, kad žmogus turėtų savo nuomonę. Meno pasaulyje savitumas, saviraiška ir viskas kas sklinda iš tavęs. Originalumas – pats svarbiausias. Mūsų kultūroje labai svarbu nebijoti išreikšti savęs. Nesvarbu kurią barikadų pusę palaikai – legaliąją ar ne. Tiesiog manau tu turi būti tvirtas ir principingas. Kūryboje tokie bruožai yra didžiausi prioritetai.

Kalbant apie piešinius, tiesiog šaunu matyti kokybišką darbą. Aišku tai yra skonio reikalas, tačiau galiu save vadinti tokiu kritiku, kuris tikrai žino apie ką kalba. Lietuvoje gausu talentingų miesto dailininkų. Kadangi grafičio populiarinimui ir skirtingiems projektams skiriu tikrai daug savo laiko, tai neišvengiamai man tai tapo ne tik darbu, tačiau ir savotišku gyvenimo būdu ar laisvalaikiu. Man ypač svarbu, kad tai, ką darau, man teiktų malonumą. Ir dabar jaučiuosi tikrai laimingas, nes sugebu daryti man absoliučiai priimtinus ir malonius dalykus, kartu padėdamas kitiems.

Susiję