Pasak Lietuvos ryto televizijos laidos „Negaliu tylėti“ vedėjos Astos Dudurytės, žmonės linkę kalbėti, kad nori pozityvios informacijos, tačiau reitingai rodo priešingai. Akivaizdu, jog žiniose žmonėms rūpi kriminalai, ašaros ir kitų nelaimės.

„Prieš trejus ar ketverius metus, per Kūčias, mūsų žinių tarnybos vadovas nusprendė nedėti jokios neigiamos informacijos. Tai turėjo būti trumpa šventinė laida su pasveikinimu bei gražiais reportažiukais. Tačiau mūsų konkurentai žinias pradėjo  nuo  avarijos. Mama važiavo gatve, pamačiusi susibūrusius žmones išlipo ir ten išvydo užsimušusį sūnų“, – pasakojo buvusi LNK žinių vedėja A. Dudurytė.

Jos teigimu, reitingai akivaizdžiai buvo palankūs konkurentų kanalui. Žmonės, užuot nusprendę jaukiai ir ramiai praleisti šventinį vakarą, stebėjo motinos kančias.

Adrenalino poreikis

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas, vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad žmonės gerą žinią priima kaip savaime suprantamą dalyką, o blogos naujienos skaitomesnės.

„Manau, kad galime kalbėti apie tam tikrą psichologinį poveikį. Bloga žinia pirmiausia duoda daugiausia adrenalino, ji kartais žmogui gali būti tarsi pojūtis, jog tai nutiko ne man ir aš tą matau. Bloga žinia gali būti tiesiog įdomus vienetas, nes tai, kas yra gerai, mes priimame natūraliai, esą taip turi būti“, – teigė L. Slušnys.

Kuo transliuojama žinia artimiau susijusi su mūsų gyvenamąja aplinka, giminėmis, miestu, tuo stipriau ji veikia mūsų emocijas.

„Tai tarsi akmenukas. Įmestas į vandenį, jis raibuliuoja. Kuo arčiau epicentro esu, tuo fiziologija, visi neigiami dalykai ir visa gaunama neigiama informacija  mane  veikia labiau. Kuo aš toliau,  nuo to įmesto akmenuko  arba nuo to  įvykio, tuo informacija veikia vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo L. Slušnys.

Žiniasklaida turi jausti atsakomybę

2008-aisiais Rumunijoje buvo svarstoma priimti įstatymą, kuris numatytų, kad žiniasklaidoje turėtų būti publikuojamas proporcingas neigiamų ir teigiamų žinių skaičius. Tačiau jis buvo atmestas.

A. Dudurytė nemano, kad toks įstatymas Lietuvoje būtų reikalingas. Jos nuomone, teigiamų žinių transliavimas turėtų būti natūralus procesas žiniasklaidoje. Gerų ir blogų žinių ribojimas asocijuojasi su savotiška cenzūra.

L. Slušnys pastebi, kad aplink mus gerų dalykų daugybė. Jei pradėtume detalizuoti, pastebėtume, jog gerų žinių netgi daugiau nei blogų. Tačiau tyrimai rodo, kad žmogus, išgirdęs blogą naujieną, gerosios nebesiklauso.

„Amerikiečiai turi tam tikrą kritinių situacijų valdymo standartą.  Pavyzdžiui, reikia  pradėti kalbėti nuo teigiamos žinios. Jeigu yra žuvusiųjų, pirmiausia reikia pasakyti, kiek yra išsigelbėjusių, ir tik po to kalbėti apie sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių“, – teigė L. Slušnys.

Anot jo, žiniasklaida turėtų būti socialiai atsakinga, skleisdama informaciją, susijusią su kritiniais įvykiais.

Geros naujienos – garbės reikalas

Nors žmonės linkę skaityti blogas naujienas, mėginimų tarp gyventojų skleisti pozityvias žinias yra. Prieš keletą metų Lietuvos dienraštyje Respublika nuspręsta ketvirtadienį paskirti tik geroms naujienoms. Internete galima apsilankyti portale Geroszinios.lt, kuriame publikuojamos tik teigiami ir gerų emocijų kupini straipsniai.

A. Dudurytė tokias iniciatyvas palaiko ir mano, kad ypatingai sunkmečiu, kai šalyje gyvena daugybė nelaimingų žmonių, reikia transliuoti daugiau gerų žinių.

„Visokiais įmanomais būdais reikia skleisti pozityvą. Aš įsivaizduoju, kad tai neapsimoka ir nekelia reitingų, bet manau, kad kiekvienos redakcijos garbės reikalas būtų nuo savęs pridėti teigiamą skiltį ar skyrelį“, – kalbėjo A. Dudurytė.

Pašnekovė teigė, jog kriminalų skyrelis žinių laidose nebūtinas. Tam turėtų būti sukurtos atskiros laidos. Jos pačios vedamoje laidoje „Negaliu tylėti“, dvi iš trijų laidų būna linksmesnės tematikos, o trečioji skiriama rimtesnei problemai.