Rūkymas – pavojingas malonumas

Rūkymas šiomis dienomis plinta kaip vežys, ypač paauglių tarpe. Karolinos Bobinaitės fotografija.
Rūkymas šiomis dienomis plinta kaip vežys, ypač paauglių tarpe. Karolinos Bobinaitės fotografija.

„Jau pusę metų nerūkau, nusprendžiau, kad geriau mirsiu nuo sekso arba tinklinio negu nuo cigarečių,“ – šypsosi vilnietis Viktoras Tumanovičius. Viktoras yra vienas iš nedaugelio, kuris po trisdešimt ketverių metų rūkymo stažo dar yra gyvas, kaip pats pašnekovas pabrėžia, matyt tai – giminės bruožas. Keletą dienų dėl artimųjų negalavimų ligoninėje turėjęs praleisti vyriškis teigia matęs vieną po kito vežamus jaunus vyrus tai po širdies priepuolio, tai po kitos ligos ir tai jį privertė susimąstyti.

„Visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad jau po 10 – 15 metų intensyvaus rūkymo gali išsivystyti plaučių vėžys, didelė širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė bei įvairūs kiti padariniai, kuo toliau, tuo labiau žmogus darosi priklausomas, dirglus bei neatsparus įvairioms ligoms,“ – dėsto biomedicinos mokslų daktras Aurelijus Veryga. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nuo rūkymo nuodų sukeltų padarinių kasmet miršta 6 milijonai žmonių visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje per metus rūkymo sukeltoms ligoms gydyti yra išleidžiama daugiau nei 25 mlrd. eurų. Dažniausiai pasitaikačios ligos yra dantų ėduonis, plaučių ir gerklės vėžys, širdies bei kraujagyslių ligos.

Rūkymo įpročiai Lietuvoje

Lietuva yra viena šalių, kurioje rūkyti yra pradeda nuo labai ankstyvo amžiaus, tai lemia be galo daug veiksnių, bet didžiausią įtaką daro rūkantys tėvai. Remiantis Konkordijos ir Monrealio universitetų atliktais tyrimais („Nikotino ir tabako tyrimas“) buvo prieita prie išvados, jog vaikams matantiems rūkančius savo tėvus bei draugus, gresia kur kas didesnė tikimybė pradėti rūkyti patiems ateityje. Šie jausdami tėvų autoritetą ir norėdami lygiuotis į juos dažniausiai taip pat pradeda rūkyti ir nejaučia besielgentys blogai, nes tik seka tėvų pėdomis. Apklausoje dalyvauvę Vilniaus miesto gyventojai į klausimą, kas daro didžiasią įtaką pradėjimui rūkyti, taip pat atsakė, jog tėvai. „Rūkančių tėvų vaikai patys dažniau ir anksčiau pradeda rūkyti, nors pati nerūkau , bet turiu nemažai rūkančių draugų, kurių tėvai jų dėl to nesmerkia, nes patys tai daro,“ – pasakoja pašnekovė Karolina Vaitkutė.

Rūkančių 15 metų amžiaus mergaičių ir berniukų palyginimas 2010 metais (%). ( Moksleivių sveikos gyvensenos tarptautinė ataskaita iš 2009/2010 metų apklausos (HBSC))
Rūkančių 15 metų amžiaus mergaičių ir berniukų palyginimas 2010 metais (%). ( Moksleivių sveikos gyvensenos tarptautinė ataskaita iš 2009/2010 metų apklausos (HBSC))

Moksleivių sveikos gyvensenos ataskaita rodo, kad Lietuva pagal paauglių rūkymą yra viena pirmaujančių Europoje – užima net ketvirtąją vietą. Lietuvoje berniukai rūko dvigubai daugiau už mergaites, tuo tarpu Vokietijoje mergaitės ir berniukai rūko tiek pat. Anglijoje merginos lenkia vaikinus, tačiau jų bendras procentas nei iš tolo neprilygsta Lietuvai. Retas susimąsto apie cigarečių keliamą žalą, todėl rūkymas vis sparčiau plinta taip nusinešdamas begalę gyvybių. Remiantis Eurobarometro duomenimis Lietuvoje šiuo metu rūko apie 30 procentų gyventojų ir jų skaičius nuolat auga.

Ką apie rūkymą mano praeiviai gatvėje?

Vilnietis Steponas Brasiūnas: ,,Ko labiausiai nekenčiu , tai to šlykštaus įpročio, visada vaikšto su ta cigarete rankoj, paleisti negali, smirda iš tolo ir dar tuos dūmus kitiem į veidus specialiai pučia.“

Sveikatos aktyvistė Monika Jagminaitė: „Nieko nuostabaus, jog auga nauja degradų karta, juk jaunos merginos ir net nėščios moterys teršia savo organizmus negalvodamos apie vaikelių apsigimimus.“

Studentė Grytė Grajauskaitė: ,,Rūkau jau ketverius metus, neįsivaizduoju savo gyvenimo be šio įpročio, tai paprasčiausia priklausomybė.“

Patalpinta: Rašiniai