Darykime švaresnį rytojų
Pavasaris – šiltų vėjų, poilsio, žmogaus grįžimo į gamtą metas. Pernykščiams lapams supuvus ir nutirpus sniegui, belieka džiaugtis miškuose mėlynuojančiomis žibutėmis. Tačiau ar jų grožis nenublanksta, kai šalia „žydi“ praėjusios žiemos paliktos „gėlės“ – spalvingos sidro ir alaus skardinės. Jau trečius metus iš eilės su tokiomis „piktžolėmis“ į kovą stojo „Darom“ akcijos organizatoriai ir dalyviai.
„Balandis – nuo seno švaros mėnuo“
Apie renginio idėją, dalyvių iniciatyvą ir planus pasakojo akcijos „Darom“ atstovė spaudai Lina Bliudžiūtė.
Pirmasis „Darom“ įvyko 2008-aisiais metais. Kokia šio renginio idėja? Kas paskatino nesitenkinti vienkartiniu renginiu, o išvystyti ją į naują ir gražią pavasarinę tradiciją?
Akcijos tikslas – siekti tęstinumo. Kas metai jos mastas sparčiai auga: pirmaisiais metais akcijoje dalyvavo tik 6 tūkst. žmonių, antraisiais – jau 70 tūkst. Šiemet – apie 100 tūkst. dalyvių. Vadinasi, prie akcijos prisidės maždaug kas trisdešimtas Lietuvos gyventojas. Tai rodo, kad šios problemos žmonėms iš tikrųjų rūpi, jie nėra abejingi.
Ar tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje? Ar neplanuojama surengti daugiau „Darom“ akcijų? Ne tik kiekvieną pavasarį, bet ir rudenį?
Mano žiniomis, tokio masto renginys Lietuvoje vienintelis. Pavienes aplinkos tvarkymo talkas rengia visi kolektyvai ir organizacijos. Kol kas tokių planų nėra, tačiau štabe diskutuojame, kaip šią vienadienę akciją paversti nuolatine.
„Darom“ akcija Lietuvoje jau trečią kartą. Kuo ji skiriasi nuo savo pirmtakių?
Išsiskiria savo mastu. Šiemet rengiame akciją visoje Lietuvoje – 553 seniūnijose. Ji apima visus Lietuvos miestus, rajonus ir miestelius. Be to, pradedame rūšiuoti atliekas. Kaip minėjau, galvojame plėtoti akciją, ugdyti žmonių sąmoningumą. Akcija nieko verta, jeigu žmonės vieną dieną pasitvarkę galvos, kad toliau gali šiukšlinti gamtą.
Ar žvelgiant į praėjusius metus būtų galima išskirti kurią nors socialinę žmonių grupę, aktyviausiai prisidėjusią prie akcijos „Darom“? Kaip manote, jei kitais metais renginys nebūtų organizuojamas, ar visuomenė pati surengtų masinę švarinimosi dieną?
Aktyviausios yra įvairios jaunimo organizacijos, mokyklos, studentai ir kiti jauni žmonės. Manau, kad vis tiek reikėtų iniciatoriaus, žmonės tiesiog prisidėtų. Lietuvoje labai nenoriai imamasi iniciatyvos suvienyti. O aplinkos tvarkymo talkos balandį apskritai nėra naujas dalykas: balandis – nuo seno yra švaros mėnuo.
Ar vyksta bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių siekiant sukurti ekologiškai sąmoningos visuomenės ugdymo programas?
Taip, būtent to ir siekiama. Mes su kaimynais organizuojame akciją tą pačią dieną. Šiemet turime naujų narių, kurie pirmą kartą bandė rengti panašią akciją Indijoje, Portugalijoje, mūsų ambasada Gruzijoje šiemet pradės diegti šią tradiciją Tbilisyje.
Kova su šiukšlėmis
Saulėtą balandžio 17-osios šeštadienį, nepabūgę islandiškų pelenų, tvyrančių kažkur atmosferoje, daugiau nei dvejuose tūkstančiuose Lietuvos vietų žmonės rinkosi į akciją „Darom“. Nuo pat ryto įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose draugų kompanijos, šeimos ir moksleivių klasės tarsi į skruzdėlynus tempiančios šapelius skruzdės nešė į surinkimo vietas pilnus šiukšlių maišus. Apie savo „laimikius“ pasakojo Vingio parko tvarkytojai.
„Akcijos metu ne tik renkame, bet ir rūšiuojame atliekas“
Audrius Šiaučiulis, Julius Sabaliauskas – „Darom“ punkto koordinatoriai Vingio parke:
„Praėjusiais metais „Darom“ akcijoje dalyvavome patys, o šiemet atliekame koordinatorių pareigas, taip pat prie regionų švarinimo žadame prisidėti ir kitais metais. Žinoma, ši akcija galėtų vykti dažniau, tačiau nemanau, jog atsirastų tiek daug savanorių. Vieną kartą per metus žmonės atranda noro ir laiko tvarkyti aplinką, tačiau jei akcija vyktų dažniau, daugelis tiesiog neateitų. Šiemet dėl gero oro bei tinkamo organizavimo susidarė puikios sąlygos akcijai vykti. Žinoma, yra įvairių niuansų – su šiukšlių išvežimo kompanijomis susitarėme, jog maišus jie surinks per tris darbo dienas, tačiau jie buvo išvežti tebevykstant renginiui.
Šiandien išdalinome tris šimtus maišų, kurie buvo dviejų rūšių: mėlyni ir juodi. Šiais metais „Darom“ metu ne tik renkame, bet ir rūšiuojame atliekas. Tvarkydami parką radome daug įdomių daiktų – šiferio, „Rimi“ parduotuvės vežimėlį, moteriškų rūbų bei visokių įprastų šiukšlių, kurios bjauroja šį nuostabų parką.“
„Mąstyti ekologiškai, vadinasi, mąstyti teisingai“
Ūla Aukštaitytė, Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studentė
„Šiame renginyje dalyvauju pirmą kartą, norėčiau, jog šita akcija vyktų dažniau nei kartą per metus, tačiau renginio organizatoriai nusprendė, jog taip geriausia. Šiandien pririnkau pusę maišo šiukšlių, keisčiausias mano „laimikis“ – radiatorius, taip pat radau auskarą, kurį žadu parsinešti namo.
„Darom“ akcija nėra vienintelė diena metuose, kuomet susimąstau apie ekologiją – pati propaguoju tokį gyvenimo būdą: namuose rūšiuojame šiukšles, stengiuosi pirkti lietuviškus maisto produktus, ekologišką kosmetiką, vartoju natūraliu pagrindu pagamintus vaistus.
Manau, jog šiuo metu ekologija yra „ant bangos“, teigiamai tai vertinu, mąstyti ekologijos linkme, vadinasi, mąstyti teisingai. Jei žmonės renkasi tokį gyvenimo būdą, tai ilgainiui taps įpročiu.“
Buteliukų „kapinės“
Biržiškos gimnazijos abiturientės Kotrina Dzikaraitė ir Miglė Gruodytė
„Darom“ akcijoje dalyvaujame jau antrą kartą, jei kitais metais būsime Lietuvoje, taip pat prisijungsime prie šio renginio. Šiandien abi pririnkome tris maišus šiukšlių. Radiniai buvo labai įvairūs – padangos, durys, mašinų diržai, išmetamasis vamzdis, radome keistų spyruoklių, buteliukų su neaiškiais, vaistais kvepiančiais, skysčiais „kapines“. Kilo pagunda namo parsinešti labai keistą senovinį butelį su metaline rankena.“
Pavasarinė saulė pradėjo leistis, pasibaigė ir akcijos diena. Žinoma, šiandien net nekyla pagunda numesti šiukšlę ant žemės, tačiau kaip bus rytoj? Poryt? Kai įspūdžiai atšals, praeis visuomeninė nuotaika ir beliks kliautis sąžinės balsu, kuris ne visuomet ir ne visiems kalba pakankamai garsiai, jog būtų išgirstas. Negalima sukurti vienintelio recepto, kaip atsikratyti bjauraus įpročio švaistyti kairėn ir dešinėn šiukšles. Tačiau būtina stengtis elgtis ekologijos labui ne vieną kartą per metus, o nuolat ir paversti tai savo gyvenimo būdu.
