Krepšinis gerbėjais nesiskundžia, bet žurnalas jų vis dar ieško

Žurnale siekiama pateikti unikalią informaciją. Eimanto Genio nuotr.

2007-ųjų lapkritį dienos šviesą išvydo pirmasis populiariausios Lietuvoje sporto šakos žurnalo „Mūsų krepšinis“ numeris. Iš viso skaitytojus žurnalo redakcija džiugina penkerius metus, o krepšiniui neabejingi žmonės savo rankose turėjo jau 51 leidinio numerį. Vis dėlto „Mūsų krepšinis“ vis dar gyvuoja ne didelio perkamumo, bet entuziazmo dėka.

Žurnalo vyriausiasis redaktorius bei Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovas spaudai Dalius Matvejevas pasidalijo mintimis ir apie žurnalą „Mūsų krepšinis“, ir apie pakankamai niūrią spaudos padėtį visoje Lietuvoje. Pasak redaktoriaus, LKF inicijuoto projekto tikslas – aprėpti Lietuvos krepšinį, publikuoti metodinę medžiagą treneriams ir pateikti krepšinio žurnalą, kuriame būtų rašoma ne vien tai, kas pateikiama dienraščiuose ar kituose informacijos šaltiniuose. Temų principas labai paprastas – žurnale vietos yra visam Lietuvos krepšiniui, pradedant didžiausiomis žvaigždėmis ir baigiant moksleiviais ar veteranais. D. Matvejevo teigimu, publikacijas pateikia žmonės, kurie moka rašyti ir kurie įrodo, kad gali tai daryti gerai.

Projekto iniciatorių idėjos bei tikslai – gražūs ir pavyzdingi, tačiau kaip pro rožinius akinius į gyvenimą žengiantis vaikas ateityje susiduria su vis daugiau sunkumų, taip su aibe iššūkių susidūrė ir „Mūsų krepšinio“ redakcija.

Ar visi lūkesčiai, kurie buvo keliami prieš išleidžiant žurnalą, pasitvirtino?

Kalbant apie informacijos pateikimą, viskas, be abejo, pasitvirtino. Rašome apie vaikų krepšinį, moksleivių lygą, moteris ir kitas mažesnes krepšinio lygas, kurioms kiti beveik neskiria jokio dėmesio. Taip pat pasitvirtino ir planas pateikti treneriams metodinę medžiagą, nes niekur kitur nerasite, kaip mūsų treneriai dalijasi patarimais, informacija apie taktikas, įvairius derinius ir panašiai. Tokių dalykų lietuvių kalba daugiau nėra niekur. Vis dėlto finansine prasme projektas nepasiteisino. Tiesa, mes tokioje pat situacijoje kaip ir dauguma kitų žurnalų visoje Lietuvoje.

Ar semiatės naudingų dalykų iš kitų panašaus pobūdžio užsienio leidinių?

Nėra taip, kad kažkas būtų nuo kažko nukopijuota. Pats jau daug metų, dar ir prieš redaguojant žurnalą „Mūsų krepšinis“, vartau užsienietiškus leidinius apie krepšinį, kai tik turiu tokią galimybę. Tam tikros rubrikos iš dalies yra panaudotos iš amerikiečių, vokiečių irr rusų krepšinio leidinių. Iš visur šiek tiek ko nors pasisemi, stengiesi pažiūrėti, kas naujo pateikiama ir ką būtų galima pritaikyti sau.

Kadangi žurnalas leidžiamas kas mėnesį, su kitomis žiniasklaidos priemonėmis operatyvumu konkuruoti neįmanoma. Kaip tai kompensuojate?

Mėnesinio žurnalo specifika yra visai kitokia. Tokie žurnalai operatyvumu su kitais nekonkuravo ir nekonkuruos. Galima publikuoti vieną ar kelias naujienas, bet tai tik bus vienos iš daugelio naujienų, kurių kur kas greičiau galima prisiskaityti kitose žiniasklaidos priemonėse. Žurnalo misija yra kita – tai medžiaga, kurios nerasi niekur kitur. Be to, kadangi labai prisideda krepšinio federacija, žymiai paprasčiau susisiekti su didžiausiomis mūsų šalies krepšinio žvaigždėmis, kas galbūt būtų sudėtingiau kitiems žurnalistams. Tuo ir bandome kompensuoti operatyvumą.

Kodėl krepšinio šalimi tituluojamoje Lietuvoje „Mūsų krepšinis“ yra vienintelis leidinys apie šią sporto šaką?

Išplėsčiau šį dalyką. Apie visą sportą šiuo metu greičiausiai nėra nė vieno žurnalo. Kas du mėnesius leidžiamas žurnalas apie tenisą, kiek žinau yra ir žurnalas apie bušido, bet viskas tuo ir baigiasi. Be to, apie krepšinį gausybę informacijos galima susirinkti ir iš kitų žiniasklaidos priemonių kaip laikraščiai ar televizija, o žurnalas yra tik dar vienas papildomas informacijos šaltinis. Tačiau nemanau, kad žinių apie krepšinį Lietuvoje trūktų.

„Mūsų krepšinis“ savo srityje neturi jokio konkurento. Ar tokia situacija nedaro meškos paslaugos norint pasiekti maksimalų žurnalo tobulėjimą?

Kaip tik ir atsiranda iššūkis surasti savo skaitytoją ir žurnalą padaryti reikalingą žmonėms. Džiaugtumėmės, jei atsirastų konkurentų. Bet akivaizdu, kad konkurencijos nėra, nes nėra poreikio. O iššūkis yra būtent sukurti tą paklausą.

Ar „Mūsų krepšinis“ gausiai skaitomas? O galbūt lietuviai tik moka girtis, kad išmano krepšinį, nors galbūt nesinaudoja visomis galimybės pasidomėti šiuo sportu?

Ar kalbėtume apie krepšinio, automobilių ar kitokio pobūdžio žurnalus, spaudai atėjo sunkūs laikai. Pasaulis keičiasi, yra kitų informacijos gavimo priemonių, o spauda pagal visas tendencijas žiniasklaidoje atlieka tikrai ne pagrindinį vaidmenį. Manau, kad kažkada spauda visiškai dings. Žurnalo leidyba – sudėtingas dalykas. Norint to imtis, reikia turėti daug pinigų ir drąsos. „Mūsų krepšinio“ perkamumas yra ne koks kaip ir bendrame kontekste – visa Lietuvos spauda taip gyvena, tai ir mes taip gyvename. Tikrai nepasakytume, kad žurnalas yra labai populiarus ir perkamas. Kaip pavyzdį galima pateikti dienraščio „Lietuvos rytas“ priedą „Krepšinis“, kurio projektas buvo uždarytas.

Patalpinta: Rašiniai