Kalbos apie laisvę

Į susitikimą, vykusį Seimo Kovo 11-osios salėje, galėjo patekti tik kvietimus gavę jauni žmonės ir vaikai iš visos Lietuvos. Laisvės šūkiai, didingi istoriniai vaizdai ekrane, iškilmingos šventinės kalbos – visa tai buvo. Tačiau nebuvo dialogo. Į jaunimą kreipėsi, tačiau su jais nekalbėjo. Iš tribūnos skambėjo signatarų ir Sąjūdžio dalyvių kalbos. Jaunosios kartos vardu kalbėjo Lietuvos tūkstantmečio vaiku išrinkta Kristina Malūkaitė iš Skuodo. Visi susikibę rankomis skandavo žodį „Lietuva“, bet ar gyvena šis žodis jaunų žmonių sąmonėje?

Įdomu sužinoti ką apie jaunąją kartą ir jos patriotiškumą galvoja vyresnės kartos žmonės? Gerbiamas poetas Justinas Marcinkevičius, su kuriuo renginiui pasibaigus kalbėjomės Kovo 11-osios Seimo salėje, tiki Lietuvos jaunimu.
„Aš manau, kad kaip ir visur, taip ir tarp jaunų žmonių – yra visokių. Aš linkęs tikėti, kad didžiumą sudaro tie žmonės, kurie tiki patriotiškumu ir nepriklausomybe, kuriems tai svarbu. Manau, kad jauni žmonės įgyja tą patirtį savo aplinkoje, šeimose, semiasi žinių apie istorinę praeitį ir istoriją, gimstančią mūsų akyse“.

Patriotiškumas – tik širdyse

1990-aisiais būtent šie žmonės nulėmė tolimesnį Lietuvos likimą – tai Nepriklausomybės Akto signatarai ir Atkuriamojo Seimo deputatai. Daugelis dalyvavo valstybės valdyme ir pastaruosius 20 metų. Vienas jų – Vytenis Povilas Andriukaitis, kurį sutikome Seimo rūmuose jau po renginio. Jis mano, kad jauni žmonės yra labai patriotiški ir jeigu emigruoja, tai tik fiziškai, bet ne dvasiškai. „Nėra abejonės, kad jauni žmonės vertina Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę! Jie emigruoja ne dėl to, kad neįvertina Lietuvos laisvės, o dėl daugelio dalykų. Žinote tokią knygą – „Vėjo nublokšti“? Jaunimo vizijose yra visokių portretų… Bet jie neemigruoja savo širdimi, jie lieka Tėvynėje“. Į klausimą, ar visuomenėje yra pakankamai ir prieinamai šnekama apie Kovo 11-osios esmę, V. Andriukaitis atsakė, kad šnekėti apie tai išvis nemėgsta. „Aš labai nemėgstu kalbėti visuomenėje apie „valdiškas“ datas. Man daug mieliau yra žiūrėti į jaunimą ir galvoti, kiek to tikro jausmo yra jų „dušioje“. Man nepatinka formalios kalbos apie laisvę – jos negyvos. Visos datos turi gyventi mūsų širdyse. Ir nėra pagrindo abejoti lietuvių valstybingumu“.

Kokia Nepriklausomybės Akto signataro Rimvydo Valatkos nuomonė apie tai, kad daug protingų ir gabių jaunuolių išvyksta iš Lietuvos mokytis svetur. Ar tai yra patriotiška?

„Važiavimas mokytis kitur mažai tautai turėtų būti privalumas ir valstybinė politika, kuo daugiau žmonių išsiųsti į skirtingas valstybes, bet reiktų galvoti, kaip juos susigrąžinti, panaudoti Lietuvos statybai“.

„Augti laisvėje yra nuostabu“

Turbūt dažnas Lietuvos pilietis valstybinių švenčių išvakarėse susimąsto apie jų reikšmę ir svarbiausias šalies vertybes. Įdomu, ar apie tai susimąsto ir jauni žmonės? Ką jiems reiškia valstybės nepriklausomybė ir laisvė?

Kalbamės su abituriente Kristina Malūkaite iš Skuodo.

„Man ši šventė yra svarbi dėl to, kad dovanojo galimybę gimti ir augti nepriklausomoje Lietuvoje, turėti tai, ko mano tėvai niekada neturėjo. Augti laisvėje yra nuostabu. Niekada nejutau stygiaus, visada galėjau reikšti savo mintis ir daryti tai, ką noriu. Tarp mano bendraamžių yra įvairių žmonių, tačiau aš tikiu, kad visiems Kovo 11-oji yra svarbi. Net jeigu jie to nepasako, tai jaučia širdyje“.

Kalbamės su 17-mečiu Ignu Valentukevičiumi iš Vilniaus.

„Man tai nerūpi tos šventės, nes jos yra politinės… Nežinau ką pasakyti, tiesiog man atrodo, kad su manimi tai nieko bendra neturi. Visada pats buvau laisvas ir būsiu“.

Kiek žmonių – tiek ir nuomonių, tačiau norisi tikėti, kad Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės klausimu dauguma lietuvių yra vieningi – tai turėtų rūpėti visiems. Neblėsta viltis, kad jauni žmonės išgirs jiems tikrų Lietuvos patriotų paliktą žinią ir iš tuščio į kiaurą pilstančių politikų kalbos, ar abejingų piliečių pasisakymai neužgesins jų meilės Tėvynei, o išvykę iš jos – sugrįš.

Susiję