Monografija Radvilų tėvonijai
Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta 2009 metų Nacionalinės mokslo pažangos premijos laureatų prof. dr. Albino Kuncevičiaus, prof. dr. Rimanto Jankausko ir doc. dr. Rimvydo Laužiko kolektyvinė mokslinė monografija „Radvilų tėvonija Dubingiuose“.
Susitikime su mugės lankytojais autoriai dalijosi pasakojimais apie vieną kilmingiausių Lietuvoje Radvilų šeimą ir kasinėjimų Dubingiuose įspūdžiais.
Kasinėjimų priešistorė siekia 1938 m., kai Dubingiuose buvo nuspręsta nutiesti kelią. Statybinių medžiagų nutarta ieškoti kuo arčiau, todėl, kai buvo pastebėtos dvi stūksančios Dubingių pilies griūvėsių liekanų krūvos, buvo pradėti kasinėjimai, kurių metu buvo atkasti senieji Radvilų pilies rūsiai.
Kolektyvinėje monografijoje „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ aprašomi jau šių laikų Dubingių kasinėjimai pradėti būtent nuo senųjų Radvilų rūsių. Juose aptiktos bažnyčios liekanas tyrinėjęs doc. dr. Rimvydas Laužikas teigė, jog yra smagu, kai baigęs kasinėjimus, tu nesi priverstas visko užversti, o pasikeičia pati vieta ir pati erdvė. Knygos bendraautorius šmaikštavo, jog viskas prasidėjo ne taip jau ir smagiai – nuo darbavimosi benzininiu pjūklu bei krūmapjove, ruošiant vietą kasinėjimams. Tyrinėjimų metu naudotos ir pačios naujausios technologijos.
Autoriai sutiko, jog vienas pagrindinių Dubingių kasinėjimą lėmusių veiksnių – tai piliakalnio dydis. „Piliakalnis buvo tiesiogiai susijęs su Radvilomis“, – pridūrė prof. dr. Albinas Kuncevičius. Prie Dubingių kasinėjimų prisidėjo ir tuometinė, Algirdo Brazausko vadovaujama, Vyriausybė. Prof. dr. Albinas Kuncevičius prisiminė smagią situaciją, kai tyrinėtojų atvykęs aplankyti A. Brazauskas paklausęs, kiek laiko jie žada kasinėti Dubingius. „Tai mes atsakėme, gal kokį penkiolika metų, gal daugiau, gal mažiau“, – pasakojo profesorius. Vyriausybė ir toliau domėjosi vykdomais kasinėjimais, skyrė 10 tūkstančių litų paramą.
Po dvejų kasinėjimų metų buvo aptikti palaikai, galėję būti susiję su Radvilų gimine. Anot prof. dr. Rimanto Jankausko, iš pradžių tyrinėtojai neįtarė, kad jiems pavyko rasti, ko taip ilgai ieškojo. „Darbas buvo vertas detektyvo“, – apibendrino R. Jankauskas. Profesorius tvirtino buvęs itin laimingas, kai jo įtarimai dėl Radvilos Rudojo ir jo sūnaus palaikų autentiškumo pasitvirtino.
Garsiosios giminės palaikai buvo perlaidoti Dubingiuose, vietoje, kuri jau anksčiau buvo pasirinkta kaip Radvilų amžinojo poilsio vieta, savotiškas mauzoliejus – taip ją vadino tyrinėtojai. „Atėjom, iškasėm, suradom, atpažinom, parašėm knygą“, – knygos pristatymą baigė A. Kuncevičius. Norėtųsi pridurti – ir atradom tai, ko kitiems surasti taip ir nepavyko.