Lina Valantiejūtė. Kodėl mes turėtume tai žinoti?

Jau kurį laiką įdėmiai peržiūrint agentūros BNS užsienio naujienų srautą galvoje kirbėjo mintis, kad kažkas vis dėlto čia ne taip. Ne tik todėl, kad užsienio naujienos vėluodavo, glumindavo prasta vertimų kokybė, o sprendimai pateikti kai kurias žinutes kaip naujienas tiesiog keldavo rimtų abejonių. Man, kaip nuolat „sėdinčiam ant srauto“ žmogui ypač į akis krito naujienos apie mūsų kaimynę Lenkiją. Vis su kolegomis susižvalgydavom ir pasikalbėdavom, kad kažkas čia ne taip. Na juk negali Lenkija būti vien kontrabandininkų, seksualinių maniakų, žmogžudžių ir šiaip visokių bepročių kraštas.

Pati jausdama simpatiją šiai šaliai, turėdama ten gyvenančių draugų, puikiai žinau, kad šalyje verda intensyvus ne tik politinis, bet ir kultūrinis gyvenimas, kad žiniasklaida ten – įvairi, išsami ir net gi, drįsčiau tarti, kokybiškesnė už mūsiškę. Tad tie du visiškai priešingi Lenkijos vaizdiniai mano galvoje tiesiog niekaip netilpo į vieną. Net ėmiau galvoti, kad aš pati nesąmoningai matau tik tai, kas bloga, nekorektiška ar nesuvokiama, kodėl apie tai mes turėtume žinoti.

Tad ėmiausi veiksmų ir atlikau savaitės stebėseną (kovo 14-19 d.): peržiūrėjusi visos savaitės užsienio naujienų srautą išrinkau visas naujienas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Lenkija. Vaizdas buvo štai toks:

Lenkijoje už uždarų durų teisiamas seserį nužudęs paauglys;

Lenkijoje pradėti platinti nauji kvaišalai;

Lenkijoje rasta negyva visa šeima – tėvai ir nepilnametė dukra;

Lenkijos kelių policija nauju prietaisu kelia išgėrusiems vairuotojams siaubą;

Jaruzelskis prieš 60 metų buvo užverbuotas žvalgybos agentu, rodo STASI archyvo dokumentas;

Lenkijoje nuteisti kalėti trys buvusios Aušvico stovyklos vartų užrašo vagys;

Lenkijos lėktuvas buvo priverstas nutūpti Estijoje ant užšalusio ežero;

Lenkijos muitininkai aptiko duryse paslėptą didžiulę cigarečių siuntą;

Lenkijoje tvirkinęs savo sugyventinės vaikus asmuo už grotų praleis 9 metus;

Lenkijoje traukinyje siautėję neblaivūs chuliganai grasino keleiviams ginklu;

Naudodamasi Katynės tragedija Maskva siekia sukiršinti Lenkijos politinį elitą, sako lenkų istorikas;

Lenkijos Seime pirmą kartą šios šalies istorijoje gali atsirasti juodaodis;

Lenkijos diplomatijos vadovas Sikorskis teigia atsisakęs Britanijos pilietybės;

Lenkijoje saugomoje geležinkelio pervažoje žuvo sunkvežimio vairuotojas;
Lenkijoje naktinio klubo apsaugininkas nukirto klientui ranką;

Lenkai vadovaus amerikiečių karių daliniui Afganistane, patvirtina gynybos ministras;

Maskva nesiruošia Lenkijos prezidento vizitui;

Lenkijoje kuriamas nacionalinis karinių pajėgų rezervas;

Lenkų karius Afganistane parems amerikiečių desantininkai;

Lenkijoje „gyvybės langeliai“ padėjo išgelbėti jau 28 kūdikius;

Lenkijoje eismo įvykiai pernai nusinešė 128 vaikų gyvybes;

Lenkai didžiuojasi savo tautybe, rodo apklausa;

Lenkijoje išaiškinta cigarečių kontrabandininkų grupuotė;

Lenkijoje antisemitiniais šūkiais ištepliotas buvusios nacių stovyklos paminklas;

Lenkijoje nesaugiausia gyventi Katovicų, Vroclavo, Poznanės ir Krokuvos didmiesčiuose;

Manau, antraštės kalba pačios už save. Be keleto tikrai svarbių, aktualių ar bendram vaizdui susidaryti reikalingų žinučių, visa kita informacija kelia labai rimtų abejonių. Dar didesnis klausimas kyla tada, kai supranti, kad žiniasklaida yra jėga, formuojanti visuomenės nuomonę viena ar kita kryptimi, suteikianti žinių, koreguojanti mūsų pasaulėvaizdį.

Tad kokį vaizdą apie Lenkiją mes galime susidaryti iš šių antraščių? Ką turime galvoti apie savo kaimynus? Kad tai be galo kriminalizuota ir nelamingų atsitikimų persekiojama tauta, kurioje nevyksta nieko gero? Sveikas protas kužda, kad tai tikrai prasilenkia su tiesa, bet… Lietuvos skaitytojas, nemokantis lenkų kalbos, neturi kitų galimybių susidaryti alternatyvaus vaizdo.

Galima sakyti, kad Lenkijos pavyzdys – tik labai menkas rimtesnės ligos simptomas, nes užsienio naujienos lietuvių apskritai nelabai domina ir todėl nėra pakankamos jų pasiūlos. Ir kad apie daugelio kitų pasaulio šalių ir regionų aktualijas mes taip pat sužinome tik varganas nuotrupas. Galbūt. Tačiau drąsiai galiu teigti, kad nėra nei vienos kitos šalies, kuri BNS užsienio naujienų sraute būtų taip nuosekliai neigiamai reprezentuojama.

Labai nemėgstu sąmokslo teorijų. Tikrai nemanau, kaip kažkada rašė U.Eco, kad „pasaulis yra velniavos meistrų darbas“. Tad ir šiuo atveju nujaučiu, ar bent norėčiau tikėti, kad tokią situaciją lemia paprasčiausi žmogiški veiksniai, neapdairumas ar darbo organizaciniai trūkumai. Tačiau kaip ten bebūtų, bet šį kartą visa tai, regis, daug daugiau pasako apie mus, o ne apie mūsų kaimynus lenkus.

Bernardinai.lt publikacija

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida