Ketvirtadienio biblioteka
Knyga – materija. Gali išplėšti puslapį ar pusę, jei jis bus šio to vertas. Gali atskirti knygą saldainio popierėliu, plauku, nepagarbiai užlenkti puslapio kamputį. Manekenės knygas nešioja ant galvos, poetai prie širdies, moksliukai glėbyje, bet paprastai jos guli namuose arba bibliotekose.
Jau vienuoliktąjį kartą vykstanti Vilniaus knygų mugė, kaip lietuvių liaudies dainose apdainuojamos marios, į kurias suplaukia ne tik švento pažinimo vandens ištroškę piliečiai, leidėjai, kūrėjai, kompanijos, bet ir svečiai iš užsienio. Įsitikinome, jog knygų lietuviams reikia, ir skaityti jie mėgsta. Mokamai ar nemokamai – kitas klausimas.
Ketvirtadienis Vilniaus knygų mugėje – Bibliotekų diena, skirta specialistams, tačiau mes pabandėme pažvelgti į biblioteką ne tik kaip į instituciją, kuri sparčiai kinta, kurios funkcionalumą galbūt mažina elektroninių knygų leidyba, senųjų skaitmeninimas.
Pažvelgėme į Biblioteką, pamiršę, jog mes modernūs XXI amžiaus žmonės, turintys smarkiai bėgti, kad išliktume toje pačioje vietoje. Pažvelgėme į Biblioteką kaip į savotišką Bažnyčią, ne tik dėl didžiosios B žodžio pradžioje, bet ir dėl sakralumo, kurį gimdo jos pačios ramybė ir menkos triukšmo drumzlės – kuklūs skaitytojų kosčiojimai ir nedrąsūs trypčiojimai. Čia altoriumi tampa tos pačios knygų lentynos, kai priklaupiame ieškodami Ž raidės. Kur išpažintį gali atlikti bet kokiam sutiktam žmogui anapus lentynos, pro mažus plyšelius tarp knygų, tyliai belsdamas į nugarėles, tarsi į savo krūtinę, į nepažinimo ir tingulio veidus. Čia seilės nuo verčiamų puslapių kampučių gali tapti švęstu vandeniu, o pati knyga – šventu raštu. Čia net tikėjimas liberalus. Paėmus ostiją mėnesiui, savaitei, dienai, paliekama teisė melstis kur tik nori – namuose, troleibuse, kad ir tualete, bet kokia forma – manekenėms ant galvos, poetams prie širdies, moksliukams glėbyje.
Tačiau kas tada, kai nebebus įmanoma paliesti čežančių, šlamančių, kuždančių mūsų šventų raštų puslapių? Maldos ir mišios priešais ekraną?
Ne, mes jokiu būdu ne prieš technologijas. Tik ar spėsim susilopyti valtis, prieš paskęsdami savo pačių seilių jūroj iš didžiulio noro paseilėti knygų kampučius, kad perverstume kitą puslapį?
